Popiežiaus pastabos apie šeimas sulaukė kritikos
Popiežius Pranciškus trečiadienį gyrė dideles šeimas, kurias vadino Dievo dovana, – po šią savaitę antraštėse sumirgėjusių jo komentarų, kad katalikams nereikia daugintis „kaip triušiams“. Pranciškus sakė, kad didelis vaikų skaičius nesukelia skurdo besivystančiame pasaulyje, kaip kai kas teigia, ir nurodė, kad tikroji skurdo priežastis yra neteisinga ekonominė sistema, kuri pinigus garbina labiau nei žmones. Pranciškus per savaitinę bendrąją audienciją apžvelgė neseniai įvykusią savo kelionę į Šri Lanką ir Filipinus. Azijoje jis tvirtai gynė Vatikano draudimą dėl dirbtinės kontracepcijos, bet taip pat pasakė – kitaip suformuluodamas Bažnyčios poziciją, – kad katalikams nereikia daugintis „kaip triušiams“ ir kad jie turėtų praktikuoti „atsakingą tėvystę“ per Bažnyčios aprobuotus gimstamumo kontrolės metodus. Trečiadienį jis atidavė duoklę gausioms šeimoms, kurios galėjo pasijusti kažkiek įžeistos šių komentarų. Jis sakė, kad Filipinuose jam didelę „paguodą ir viltį“ teikė „tokia daugybė didelių šeimų, kurios vaikus priima kaip tikrą Dievo dovaną“.
ES sutarė nekeisti sankcijų Rusijai
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė, kad nebus pokyčių Bendrijos politikoje Rusijos atžvilgiu, įskaitant šiuo metu taikomas sankcijas, kurios jai buvo įvestos už vaidmenį Ukrainos krizėje. Sprendimas nešvelninti sankcijų buvo priimtas, nors ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini siūlė peržiūrėti Bendrijos ryšius su Rusija ir perspėjo, kad pastarosiomis savaitėmis padėtis Ukrainoje tapo „daug blogesnė“. Ministrai nurodė, kad tęs dabartinį kursą, kol Rusija visiškai įgyvendins savo įsipareigojimus pagal vadinamuosius Minsko susitarimus, kuriuos pernai rugsėjį Baltarusijos sostinėje pasirašė Maskva, Kijevas ir prorusiški separatistai. 28 šalių blokas paskelbė Maskvai ribotas ekonomines sankcijas po to, kai Rusija pernai kovą aneksavo Krymą, o griežtesnių priemonių buvo imtasi, kai liepą virš rytų Ukrainos buvo numuštas oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvas. Rytų Ukrainoje atsinaujinus įnirtingoms kautynėms, F.Mogherini sakė, kad „vėliausi įvykiai (konflikto zonoje) nėra padrąsinantys – veikiau atvirkščiai“.
Žmones gelbėjusiam imigrantui – Prancūzijos pilietybė
Iš Malio kilusiam vyrui, kuris anksčiau šį mėnesį sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio dėl savo didvyriškų veiksmų gelbstint įkaitų gyvybes per islamisto ataką Paryžiaus košerinio maisto parduotuvėje, antradienį suteikta Prancūzijos pilietybė. 24 m. Lassana Bathily tapo Prancūzijos piliečiu per ceremoniją sausakimšoje salėje, kurioje dalyvavo vidaus reikalų ministras Bernardas Cazeneuve'as ir premjeras Manuelis Vallsas. L.Bathily, atvykęs į Prancūziją 2006-aisiais, padėjo išgelbėti ne vieną gyvybę per sausio 9 dieną įvykdytą ataką parduotuvėje Paryžiaus rytiniame rajone, per kurią buvo nušauti keturi žmonės. Uolus musulmonas L.Bathily, kuris toje parduotuvėje dirbo ketverius metus, nuvedė panikos apimtus pirkėjus į šaldytuvą, kur jie išbuvo per visą ataką. Pats rizikuodamas, L.Bathily pabėgo iš parduotuvės ir buvo areštuotas policijos, kuri jį tardė pusantros valandos. Kai galiausiai įtikino pareigūnus, kad jis yra parduotuvės darbuotojas, L.Bathily nupasakojo parduotuvės patalpų išsidėstymą, o ta informacija padėjo policijai pasiruošti šturmui.
Turkijos parlamentas parėmė Recepą Tayyipą Erdoganą
Turkijos parlamentas trečiadienį balsavo už tai, kad keturi buvę ministrai nebūtų teisiami dėl įstatymų pažeidimų ryšium su korupcijos tyrimu, taip paremdamas prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, kuris šį kyšininkavimo skandalą vadina sąmokslu, organizuotu siekiant pakirsti jo valdžią. Toks rezultatas buvo lauktas, nes valdančioji Teisingumo ir plėtros partija parlamente turi didelę persvarą; juo uždaromas vienas paskutinių kelių tęsti šį tyrimą po anksčiau nutrauktų bylų. Opozicijai pritrūko kelių dešimčių iki 276 balsų, kurių reikėjo. Minimas tyrimas į viešumą iškilo 2013 m. gruodį ir buvo vienas didžiausių iššūkių R.T.Erdoganui bei dešimtmetį trunkančiam jo valdymui. Jis šį tyrimą vaizdavo kaip bandymą įvykdyti perversmą, kuriam diriguoja jo buvęs sąjungininkas, JAV gyvenantis dvasininkas Fethullah Gulenas. Dėl šio reikalo atsistatydino ekonomikos, vidaus reikalų ir urbanizacijos ministrai, o ES reikalų ministras Egemenas Bagisas savo posto neteko per vėlesnį vyriausybės performavimą. Visi keturi neigia padarę ką nors neteisėta.
JT Saugumo Taryba pasmerkė atakas Jemene
Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba antradienį pasmerkė husių sukilėlių atakas prieš Jemeno prezidentūrą ir išreiškė tvirtą palaikymą šalies prezidentui Abdrabuh Mansurui Hadi. Pranešime, kurį 15 narių Taryba priėmė vienbalsiai, sakoma, kad A.M.Hadi „turi teisėtą valdžią“ ir kad „visos partijos ir politiniai veikėjai Jemene turi remti prezidentą Hadi, premjerą (Khalidą) Bahah ir Jemeno (ministrų) kabinetą, siekiant išlaikyti šalį kelyje į stabilumą bei saugumą“. Husiais vadinami šiitų kovotojai kiek anksčiau atakavo prezidentūros kompleksą ir A.M.Hadi rezidenciją, akivaizdžiai mėgindami nuversti į sunkią padėtį patekusią vyriausybę. A.M.Hadi vyriausybė yra ištikima JAV sąjungininkė ir leidžia Vašingtonui rengti bepiločių lėktuvų smūgius prieš „al Qaeda“ kovotojus šalies teritorijoje. Saugumo Taryba paragino visiškai nutraukti ugnį ir grįžti prie dialogo, kad būtų išspręsti nesutarimai, bet negrasino jokiomis sankcijomis. Husių lyderis Abdulas Malikas al Huthi nesureikšmino galimų JT veiksmų, sakydamas: „Esame pasirengę pasekmėms, kad ir kokios jos būtų.“
Rusija pasirašė karinio bendradarbiavimo sutartį su Iranu
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį pasirašė karinio bendradarbiavimo sutartį su Iranu, kurią Teheranas vadina bendru atsaku į JAV „kišimąsi“. Naujoji sutartis buvo pasirašyta tuo metu, kai abiem šalims yra taikomos Vakarų valstybių sankcijos. Pagal ją numatoma rengti bendras karines pratybas ir mokymus, taip pat „bendradarbiauti taikos palaikymo misijose, užtikrinant regioninį ir tarptautinį saugumą bei stabilumą, kovoti su separatizmu ir ekstremizmu“. Irano gynybos ministras Hosseinas Dehqanas sakė, kad šiitiška respublika ir Rusija „bendrai analizavo JAV pasaulinę strategiją, jos kišimąsi į regioninius ir tarptautinius reikalus, taip pat būtinybę bendradarbiauti priešinantis užsienio jėgų kišimuisi regione.“ Rusija, kuriai Vakarai įvedė sankcijas už jos vaidmenį Ukrainos krizėje, per pastaruosius metus sustiprino ekonominius ryšius su Iranu. Abiejų šalių vyriausybės taip pat yra Sirijos prezidento Basharo al Assado, jau ketverius metus mėginančio sutriuškinti Vakarų valstybių palaikomus sukilėlius, sąjungininkės.
Japonijos premjeras pareikalavo paleisti IS įkaitus
Japonijos premjeras Shinzo Abe antradienį pareikalavo, kad džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS) nedelsiant paleistų du Japonijos piliečius, kai kovotojai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame grasina juos nužudyti, jeigu per 72 valandas negaus 200 mln. JAV dolerių išpirkos. Vis dėlto, Sh.Abe pažadėjo nenuolaidžiauti „terorizmui“. „Tarptautinė bendruomenė nenuolaidžiaus terorizmui, ir turime pasirūpinti, kad dirbtume kartu“, – premjeras pabrėžė baigdamas kelionę po Artimuosius Rytus ir ruošdamasis išskristi į Japoniją. Džihadistų tinklalapiuose paskelbtame vaizdo įraše vienas kovotojas sakė, kad reikalaujama išpirka turėtų kompensuoti 200 mln. dolerių vertės nekarinę pagalbą, kurią Sh.Abe pažadėjo suteikti šalims, nukentėjusioms nuo „Islamo valstybės“ smurto. Tačiau Sh.Abe, kurio spaudos konferencija prasidėjo valanda vėliau negu planuota, pažymėjo, kad ta pagalba bus skirta, kaip buvo pažadėta. „Ši pozicija niekaip nesikeis“, – aiškino jis, pabrėždamas, kad bus siekiama suteikti pagalbą per konfliktus Irake ir Sirijoje perkeltiems ir be namų likusiems žmonėms.
Italija konfiskavo rekordinį archeologinių vertybių grobį
Italijos vyriausybė paskelbė, kad policija, išardžiusi šveicarų ir italų kontrabandininkų tinklą, konfiskavo daugiau kaip 5 tūkst. archeologinių vertybių, kurių vertė – rekordiniai 45 mln. eurų. Kultūros ministras Dario Franceschini sakė, kad tai „kol kas didžiausias“ šalyje aptiktas pagrobtų senienų radinys, kurį sudaro 5 361 daiktas, tarp jų – vazos, papuošalai, freskos ir bronzinės statulos, nuo 8-ojo amžiaus pr. m. e. iki 3-iojo mūsų eros amžiaus. Šios archeologinės vertybės buvo pagrobtos per nelegalius kasinėjimus visoje Italijoje ir „bus grąžintos ten, kur buvo rastos“, žurnalistams sakė ministras. Tyrimas, kuriame dalyvauja ir šveicarų policija, atskleidė rafinuotą kontrabandos tinklą tarp šių dviejų valstybių. Buvo atliktos kratos keliuose sandėliuose Bazelyje, kuriuose buvo rasta šimtai vertybių. Pagrobtos senienos buvo nusiųstos į Šveicariją restauruoti, planuojant jas paskui parduoti su padirbtais kilmės dokumentais. Italijos pareigūnai pažadėjo kratų metu rastas vertybes eksponuoti, kad jas galėtų pamatyti visuomenė.
