Maskvai artima italė taps ES diplomatijos vadove
Italijos užsienio reikalų ministrė Federica Mogherini turi tapti naująja Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadove, trečiadienį sakė keli šaltiniai Europoje. 28 ES lyderiai Briuselyje renkasi šeštadienį - spręsti, kas bloko išorės politikos vadovo poste, kuris yra vienas svarbiausių Bendrijoje, pakeis Catherine Ashton. Tai bus jau antras bandymas penkeriems metams paskirti žmogų į šį postą. Liepos mėnesį Rytų Europos šalių lyderiai blokavo F.Mogherini paskyrimą, teigdami, kad ji yra nepatyrusi ir pernelyg artima Maskvai, kilus įtampai dėl Ukrainos. Vienos aktyviausiai besipriešinančių jos kandidatūrai buvo Baltijos šalys ir Lenkija, tačiau rūpestingas Italijos premjero Matteo Renzi lobizmas nuo praėjusio mėnesio sušvelnino opoziciją. Šeštadienį lyderiai taip pat sieks pakeisti Europos Vadovų Tarybos pirmininką Hermaną Van Rompuy, kurio darbas yra koordinuoti 28 bloko šalių lyderių politiką. Jį gali pakeisti Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, taip pat jo buvę kolegos iš Baltijos šalių – Valdis Dombrovskis iš Latvijos ir Adrus Ansipas iš Estijos.
Žiema numatoma šilta ir drėgna
JAV ir Didžiosios Britanijos meteorologai pateikė išankstines prognozes, pagal kurias šiemet žiema bus panaši į pastaruoju metu vyraujančias – gana šilta ir drėgna. Pagal skelbiamus žemėlapius galima spėti, kad bent jau nuo lapkričio iki vasario orus lems teigiama Šiaurės Atlanto osciliacijos (NAO) fazė. NAO susiformuoja šiaurinėje vandenyno dalyje ir turi įtakos orams Europoje bei Šiaurės Amerikoje. NAO yra žinoma kaip atmosferos slėgio jūros lygyje skirtumas tarp Islandijos žemo slėgio centrą ir Azorų aukšto slėgio centrą reprezentuojančių dviejų meteorologijos stočių. Apie teigiamą NAO fazę sakoma, kad suintensyvėja Azorų aukšto slėgio centras, o Islandijos – nugrimzta gilyn. Tuomet Europą žiemą pasiekia daugiau drėgnų ir šiltų oro masių iš Vakarų. Dėl to orai būna švelnesni, su daugiau kritulių – panašūs, kokie buvo praeitą žiemą. Esant neigiamai NAO fazei silpni yra tiek Azorų, tiek Islandijos slėgio centrai, tarp jų susidaro maži slėgio skirtumai, todėl vėjai susilpnėja, į pietus juda poliarinės srovės. Tuomet žiemą orai būna gerokai šaltesni ir sausesni.
Pradėtas gydyti Ebola užsikrėtęs JT mokslininkas
Mokslininkui, kuris užsikrėtė Ebolos virusu dirbdamas Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ekspertu Siera Leonėje, trečiadienį pradėtas gydymo kursas Vokietijos Hamburgo ligoninėje, į kurią jis buvo atskraidintas antradienio naktį. Organizacijos duomenimis, Gvinėjoje, Liberijoje, Siera Leonėje ir Nigerijoje Ebolos virusu užsikrėtė daugiau nei 240 medicinos darbuotojų, daugiau nei 120 mirė. Gydyme dalyvaujantis dr. Stefanas Schmiedelis sakė, kad eksperimentiniai vaistai pacientui duodami nebus, ir pagrindinis dėmesys bus skiriamas „palaikomajam gydymui“, karščiavimo mažinimui ir skysčių organizme kontrolei. PSO komunikacijos vadovė Christy Feig pridūrė, kad sekmadienį buvo pasiųsta dviejų ekspertų komanda, kuriai pavesta išsiaiškinti, kaip infekcinių ligų ekspertas užsikrėtė Ebolos virusu. Pasak jos, minėtas epidemiologas buvo vienas iš priežiūros pareigūnų; jų užduotis yra užkirsti kelią ligos plitimui ir jie paprastai bendradarbiauja su vietos medikais, laboratorijų ekspertais ir ligoninėmis, bet ne tiesiogiai su pacientais.
NATO pajėgos Rytų Europoje bus tiek, kiek reikės
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas tikina, kad aljansas ketina įvesti savo pajėgas į Rytų Europą, atsakydamas į karą Ukrainoje ir siekdamas atgrasinti Vladimirą Putiną nuo įsiveržimo į Baltijos šalis. A.F.Rasmussenas teigė, kad kitą savaitę Kardife vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus priimtas bendras sprendimas dėl pajėgų dislokavimo netoli Rusijos sienos. A.F.Rasmussenas pridūrė: „Priimsime tai, ką vadiname pasiruošimo veiksmams planu, kurio tikslas yra reaguoti greitai šioje naujoje Europos saugumo aplinkoje.“ Paklaustas ar NATO karinės pajėgos Rytų Europoje bus nuolatos, aljanso vadovas atsakė: „Trumpas atsakymas yra „taip“. Tam, kad išvengtume nesusipratimo, sakau, kad jos bus tiek, kiek reikės.“ Iš karto po šio pareiškimo Rusijos atstovas NATO socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Rusija sureaguos į NATO žingsnį siųsti pajėgas į Rytus“, – teigiama paskyroje. Rusijos atstovai taip pat pareiškė, kad NATO laiko Rusiją savo priešu ir piktinosi, kad aljansas galėtų daugiau dėmesio skirti tarptautinio saugumo problemų sprendimui.
Islandijos ugnikalnis toliau bunda
Islandijoje esantį Baurdarbungos ugnikalnį supurtė 5,7 balo žemės drebėjimas, kuris buvo smarkiausias iš požeminių smūgių, prasidėjusių prieš daugiau nei savaitę, tačiau kol kas nepastebėta jokių išsiveržimo žymių, antradienį pranešė šalies Meteorologijos biuras. Padidėjęs seisminis aktyvumas didžiausioje Islandijos ugnikalnių sistemoje sukėlė nuogąstavimų, kad potencialus išsiveržimas gali išmesti didelį pelenų debesį, panašų į pasklidusį išsiveržus Eijafjadlajokudlio ugnikalniui 2010 metais, kai šešias dienas buvo uždaryta didelė dalis Europos oro erdvės. Mokslininkai kelia prielaidą, kad požeminius smūgius sukelia magmos judėjimas po ugnikalnio krateriu, sukuriantis spaudimo pokyčius. Pirmadienį jie nurodė, kad žemės gelmėse po ugnikalniu esančiame 35 kilometrų ilgio plyšyje yra susikaupę apie 300 mln. kubinių metrų magmos, seisminis aktyvumas gali palaipsniui sumažėti. Magma taip pat gali pasiekti paviršių toliau nuo ledyno – tuomet įvyktų išsiveržimas, tačiau tikriausiai būtų mažiau sprogimų, o į orą būtų išmesta mažiau pelenų, pridūrė ekspertai.
Prancūziją krečia nauja krizė
Prancūzijoje pirmadienį kilo nauja krizė, kai prezidentas Francois Hollande'as paprašė savo premjero suformuoti naują vyriausybę. Tai jau antras ministrų kabineto performavimas per penkis mėnesius, valdantiesiems socialistams bandant ištraukti Prancūziją iš ekonominės krizės, o vyriausybėje vykstant vidaus kovoms tarp partijos kairiosios pakraipos narių ir tokių žmonių, kaip premjeras Manuelis Vallsas, kurie labiau krypsta į centrą. Prezidentūros pareiškime sakoma, kad M.Vallsas įteikė savo vyriausybės atsistatydinimo raštą – šis formalumas sudaro sąlygas jam formuoti naują ministrų kabinetą. Jokios to sprendimo priežastys nebuvo įvardytos, tačiau jis buvo priimtas po to, kai ekonomikos ministras Arnaud Montebourgas savaitgalį pademonstravo subordinacijos nesilaikymą, griežtai pasisakydamas apie šalies ekonomikos kursą ir Paryžiaus sąjungininkės Vokietijos politiką, tuo supykdydamas M.Vallsą. Tada, sekmadienį sakydamas kalbą, A.Montebourgas pareiškė, kad paprašė F.Hollande'o ir M.Vallso „smarkiai keisti“ ekonominę politiką.
Malaizija prašo priėjimo prie lėktuvo katastrofos vietos
Malaizijos valdžia dar kartą nori paprašyti Ukrainos, kad būtų suteiktas priėjimas prie lainerio „Boeing 777” katastrofos vietos Donecko srityje. Apie šiuos planus paskelbė Malaizijos gynybos ministras Hishammuddinas Husseinas. „Tai sunkus procesas, bet mes dedame visas pastangas, kad aukų šeimos gautų galutines išvadas“, – teigė ministras. Malaizijos oro linijų lėktuvą „Boeing 777” liepos 17 d. numušė prorusiški smogikai. Žuvo visi 283 juo skridę asmenys. Nepraėjus nė mėnesiui nuo tyrimo pradžios, jau buvo identifikuoti beveik pusės aukų palaikai, nors visų aukų atpažinimas galėtų užtrukti ir daugiau nei metus. Prieš dvi savaites „The Wall Street Journal“ skelbtais duomenimis, 100 Nyderlandų teismo medicinos ekspertų jau buvo atpažinę 127 Ukrainoje numušto Malaizijos lėktuvo aukų kūnų. Likusiuosius kūnus, kaip rašė „The Wall Street Journal“, stengiamasi atpažinti naudojant DNR tyrimo metodą, kuris, kaip teigiama dienraštyje, nėra toks tikslus, kaip dantų formulės metodas ar pirštų antspaudai. Taigi, tikėtina, kad kai kurios iš katastrofos aukų liks neatpažintos.
Rusija žiemą sustabdys dujų tiekimą Europai?
Per vyriausybės posėdį Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas pareiškė, kad Kijevas žino apie Rusijos planus sustabdyti dujų tiekimą Europai artėjančią žiemą. Rusija birželį jau sustabdė dujų tiekimą Ukrainai, tęsiantis ginčui dėl dujų kainos. Visgi dujos į Europos Sąjungos šalis – didžiausią rinką Rusijai – toliau tiekiamos. A.Jaceniuko teigimu, padėtis jau netrukus gali pasikeisti. Praėjusiais metais maždaug pusė Europos Sąjungai tiekiamų rusiškų dujų buvo eksportuota per Ukrainą. Rusijos dujų milžinė ir Energetikos ministerija A.Jaceniuko pareiškimų trečiadienį nekomentavo. Rusijos dujų tiekimas Europai per Ukrainą jau buvo sutrikdytas 2006 ir 2009 metų žiemomis – dėl Maskvos ir Kijevo ginčų dėl dujų kainų. A.Jaceniukas pareiškė, kad vyriausybė dabar bando rasti naujų būdų gauti anglies, nes „Rusija ir jos pasiuntiniai sprogdina ir naikina kasyklas“. Tačiau Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas paneigė, kad Maskva tariamai planuoja blokuoti dujų tiekimą ES. Tokie teiginiai neturi jokio pagrindo, sakė jis trečiadienį.
