E.Snowdenui skirta Švedijos žmogaus teisių premija
Pabėgėliui ir buvusiam JAV nacionalinio saugumo agentūros (NSA) kontraktininkui Edwardui Snowdenui trečiadienį buvo skirta Švedijos žmogaus teisių premija, dar kartais vadinama „alternatyvia Nobelio premija“. E.Snowdenas savo prestižinės premijos dalį dalinsis su britų laikraščio „The Guardian“ redaktoriumi Alanu Rusbridgeriu, kuris pasinaudodamas E.Snowdeno nutekintais dokumentais paskelbė seriją straipsnių apie vyriausybės vykdomas žvalgybos programas. 2014 metų Teisingo gyvenimo būdo premija jiems atiteko už drąsą ir meistriškumą atskleidžiant beprecedentės apimties valstybės žvalgybinę informaciją. 1,5 mln. kronų (210 tūkst. JAV dolerių ) piniginę premiją pasidalino Pakistano žmogaus teisių gynėja Asma Jahangir, Azijos žmogaus teisių komisijos atstovas Basilis Fernando ir JAV aplinkosaugininkas Billas McKibbenas. „Right Livelihood“ premiją 1980 metais įsteigė švedų ir vokiečių filantropas Jakobas von Uexkullas – darbams, kuriuos, jo nuomone, ignoruoja Nobelio fondas. Visi laureatai kviečiami gruodžio 1 dieną atvykti į premijos įteikimo ceremoniją Stokholme.
Latvijai skamba pavojaus varpai
Kremlius gali džiaugtis, o Latvijos valdžia turėtų sunerimti - kiekvienais metais vis daugiau Latvijos gyventojų gauna Rusijos pilietybę, tad Rusijos užuominos, kad Maskva gins užsienyje gyvenančių rusų teises, bei pareiškimai, kad Latvijoje pažeidinėjamos rusų teisės, įgauna vis grėsmingesnį pobūdį. Šiuo metu apie 2 proc. Latvijos gyventojų turi Rusijos pilietybę. Vis dėl to, greitu metu situacija gali drastiškai pasikeisti. Teigiama, kad gauti Rusijos pilietybę dalį vietos rusų skatina ekonominės priežastys. Pavyzdžiui, Latvijos gyventojos, kurios turi Rusijos pilietybę, jau būdamos 55 metų gali gauti rusišką pensiją, kuri yra kiek didesnė už latvišką. Nenuostabu, jog dauguma Rusijos pilietybės prašytojų gyvena skurdžiausiame Latvijos regione, šalies rytuose esančioje Latgalėje. Latvijos politikai jau suvokia kylančią grėsmę, bet kol kas neranda būdų jos sustabdyti. Latvijos Seimas neseniai atmetė partijos „Tėvynė ir laisvė“ atstovų pasiūlymą nesuteikti nuolatinės gyvenamosios vietos Latvijoje Rusijos piliečiams.
EK pasirengusi nubausti „Gazprom“
Europos Komisija po dvejų metų tyrimo yra pasirengusi nubausti Rusijos naftos koncerną „Gazprom“ dėl per didelių dujų kainų vartotojams ir Rytų Europoje, įskaitant ir Lietuvą, padarytų konkurencijos pažeidimų, rašo „Euractiv“. Už konkurenciją atsakingas Komisijos narys Joaquinas Almunia pranešė šiuo metu rengiantis pareiškimą su visais ES taisyklių pažeidimais, kuriais yra įtariamas koncernas „Gazprom“. J.Almunia nepranešė, ar jis tą dokumentą išsiųs ir „Gazprom“ ir neatskleidė, kada toks dokumentas bus išsiųstas. Koncernas gali reikalauti svarstymo už uždarų durų, kad galėtų apsiginti. „Gazprom“ veiklos tyrimas vyko nuo 2012 metų rugsėjo, įtariant, jog klientams Rytų Europoje jis taiko per dideles kainas, blokuoja konkurentus ir kliudo laisvam dujų tiekimui per kai kurias ES šalis. Anksčiau šiemet koncernas pareiškė, jog norėtų išspręsti šią bylą ir išvengti galimos baudos, kuri galėtų siekti iki 13,6 mlrd. JAV dolerių, tačiau diskusijos su Europos Komisija užtruko, sprendžiant klausimą, kas yra tinkamas kainų nustatymas.
Sustabdytas Nicolas Sarkozy korupcijos tyrimas
Liepos mėnesį pradėtas tyrimas buvusio Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy atžvilgiu dėl korupcijos ir naudojimosi įtaka buvo sustabdytas – kelios dienos po to, kai jis dramatiškai paskelbė, jog grįžta į politiką. Toks posūkis leidžia N.Sarkozy lengviau atsikvėpti, bet jis vis tiek dar yra įklimpęs į kelis kitus teisinius reikalus. Daugelio nuomone, N.Sarkozy siekia sugrįžti į prezidento postą, kurį 2012 metais pralaimėjo Francois Hollande'ui. Kiti prezidento rinkimai turi vykti 2017 metais. O kol kas N.Sarkozy viliasi vėl užimti susiskaldžiusios savo partijos UMP lyderio postą. N.Sarkozy minimas ir kituose teisiniuose skandaluose, kurių vienas kilo dėl įtarimų, jog UMP apgaulingai išpūtė sąskaitas iki 11 mln. eurų, kad padengtų išlaidas virš 2012 metų kampanijos išlaidų viršutinės ribos. Kitas skandalas yra susijęs su įtariamais „dėkingumo mokesčiais“ už 1995 metais, kai N.Sarkozy buvo biudžeto ministras, sudarytą ginklų kontraktą su Pakistanu, o dar vienas – su įtariamu naudojimusi pažintimis skirstant kontraktus dėl visuomenės apklausų, kai jis buvo prezidentas.
V. Putinas dalyvaus Azijos ir Europos viršūnių susitikime
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino, kad dalyvaus kitą mėnesį Italijoje vyksiančiame Europos ir Azijos valstybių viršūnių susitikime (ASEM), kuriame pirmą kartą akis į akį susitiks su Vakarų šalių lyderiais po dramatiškai šią vasarą pagilėjusios Ukrainos krizės. Šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujanti Italija šį viršūnių susitikimą organizuoja spalio 16-17 dienomis Milane. Pastarąjį kartą V.Putinas buvo susitikęs su Baracku Obama ir kitais Vakarų lyderiais per sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje 70-ųjų metinių minėjimą Prancūzijoje birželio 6 dieną. Rusijos lyderis nusprendė šią savaitę nedalyvauti Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke. Planuotas jo dvišalis susitikimas su Japonijos ministru pirmininku Shinzo Abe taip pat atidėtas dėl trinties, kurią sukėlė Maskvai įvestos sankcijos. Italija tikisi, kad ASEM dalyvaus Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri paprastai pirmoji iš Vakarų užmezga kontaktus su V.Putinu, britų premjeras Davidas Cameronas, Kinijos ministras pirmininkas Li Keqiangas bei kiti lyderiai.
Europa kilo į kovą su organizuotu nusikalstamumu
Europos šalių policija suėmė per 1 000 įtariamųjų per precedento neturinčią akciją prieš organizuotą nusikalstamumą, trečiadienį pranešė Europolo vadovas Robas Wainwrightas. Rugsėjo 15–23 dienomis vykdyta operacija „Archimedes“ buvo „didžiausias pavienis koordinuotas puolimas prieš organizuotą nusikalstamumą Europoje“, – jis sakė žurnalistams Hagoje. R.Wainwrightas trečiadienį sakė, kad minėta operacija buvo nutaikyta į įvairias nusikalstamas veikas, pradedant narkotikų kontrabanda, baigiant neteisėta imigracija, mokesčių vengimu, valiutos ir dokumentų padirbinėjimu bei vagystėmis. Visų 28 Europos Sąjungos (ES) šalių, taip pat Kolumbijos, Norvegijos, JAV, Serbijos ir Šveicarijos pareigūnai įvykdė iš viso apie 300 reidų miestuose, uostuose ir sienų perėjose visoje Europoje. Buvo suimti iš viso 1 027 asmenys, iš jų 250 Ispanijoje, o dar 200 – Bulgarijoje, pridūrė R.Wainwrightas. Per vieną reidą buvo išvaduoti 30 rumunų vaikų, kuriuos planuota parduoti. Policija taip pat konfiskavo apie 600 kilogramų kokaino, 1,3 tonos kanapių ir 200 kilogramų heroino.
Lenkijoje - didelio masto kariniai manevrai
Lenkija trečiadienį pradėjo stambaus masto karines pratybas su aštuoniomis NATO partnerėmis per rimčiausią Rusijos ir Vakarų santykių krizę nuo Šaltojo karo laikų, kurią išprovokavo įvykiai Ukrainoje. Nuo 2006-ųjų kas dvejus metus organizuojamuose manevruose „Anaconda“ dalyvauja 12 500 karių, iš kurių 750 atvyksta iš kitų NATO šalių-narių. Šių pratybų tikslas - suderinti bendradarbiavimą su NATO greitojo reagavimo pajėgomis, dėl kurių suformavimo buvo susitarta šį mėnesį vykusiame Kardifo viršūnių susitikime. JAV valstybės departamentas šią savaitę taip pat pritarė galimam oras-žemė raketų pardavimui Lenkijai, siekiant atnaujinti Lenkijos naikintuvų „F-16“ grupę ir aprūpinti ją nauja įranga. Aštrėjant konfliktui Ukrainoje Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis pasiūlė padidinti išlaidas gynybai nuo dabartinių 1,95 proc. iki 2 proc. BVP. Iki spalio 3 dienos Lenkijoje vyksiančiose pratybose „Anaconda“ taip pat dalyvaus kariai iš Lietuvos, Estijos, Kanados, Čekijos, Vengrijos, ir Nyderlandų. Kitos NATO pratybos Lenkijoje numatomos spalio mėnesį.
Pasaulio lyderiai raginami keisti politiką
Jungtinių Tautų (JT) būstinėje antradienį prasidėjo didžiausias pasaulio lyderių susitikimas dėl klimato pokyčių. JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas pirmininkavo 120 lyderių susitikimui, kuris yra pirmasis aukšto lygio forumas šia tema nuo 2009 metais vykusios chaotiškos Kopenhagos konferencijos. Diplomatai ir klimato aktyvistai šį renginį laiko svarbia paskata prieš 2015 metų pabaigoje Paryžiuje vyksiančią klimato konferenciją, kurioje, kaip tikimasi, bus pasirašyta sutartis, įpareigojanti mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apimtis nuo 2020 metų. Ban Ki-moonas atidarė viršūnių susitikimą kartu su buvusiu JAV viceprezidentu ir klimato aktyvistu Alu Gore'u , Holivudo žvaigžde Leonardo DiCaprio, Kinijos aktore Li Bingbing ir JT klimato komisijos, 2007 metais pelniusios Nobelio taikos premiją, vadovui Rajendrai Pachauri. Didžiausia pasaulyje teršėja Kinija į šį susitikimą atsiuntė vicepremjerą Zhang Gaoli, o trečiai pagal išmetamo anglies dvideginio kiekį Indijai atstovavo tik aplinkos ministras Prakashas Javadekaras.
