Neseniai buvo išplėsti dvigubos pilietybės atvejai, kai antrą pilietybę įgyja vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, vaikas įgijo ne gimdamas, tai dar kartą priminė diasporai itin jautrų klausimą. Pasak Seimo narės ir ilgametės Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Asanavičiūtės, tai, kad pastarasis klausimas priimtas vienbalsiai, yra itin svarbus rodiklis.
Kaip užsiminė Asanavičiūtė, už tokį Pilietybės įstatymo pakeitimą balsavo visi posėdyje dalyvavę 124 Seimo nariai. Šis pilietybės vaikams suteikimas buvo išplėstas Vidaus reikalų ministerijos pateiktu įstatymo projekto pasiūlymu. Seimo narių Antano Vinkaus ir Stasio Tumėno pasiūlymu ir Seimo pritarimu iš VRM įstatymo projekto išbraukta nuostata, kad asmuo dėl pilietybės turės apsispręsti iki 21 metų.
Dabar galimybė išlaikyti LR pilietybę ir kitos valstybės pilietybę suteikta visam laikui. Pastarosiomis pataisomis bus suvienodintos sąlygos išsaugoti pilietybę Lietuvos piliečiams šeimose užsienyje gimusių ir gimimu įgijusių dvigubą pilietybę vaikų, kurie gali išlaikyti dvigubą pilietybę, ir Lietuvoje gimusių bei kartu su tėvais dar iki pilnametystės kitos šalies pilietybę įgijusių vaikų. Jau rašyta, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Konstitucijoje yra įtvirtintas bendras draudimas turėti Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę, nors jis ir nėra absoliutus, leidžiamos tam tikros išimtys.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
„Mes, lietuvių bendruomenė Jungtinėje Karalystėje, apie dvigubos pilietybės klausimą pradėjome kalbėti dar garsiau prieš įsigaliojant galutiniams „Brexito“ susitarimams. Daromos apklausos parodė, kad apie 1/4 JK gyvenančių lietuvių galimai atsisakytų LR pilietybės įsigaliojus „Brexitui“. Buvo svarbu žinoti, kaip keisis Lietuvos pilietybę turinčių žmonių teisės ne Europos Sąjungos (ES) šalyje. Nežinojome, kas laukia įvykus galutiniam atsiskyrimui. Lietuvai įstojus į ES tokio didelio aktualumo dėl to nebuvo. Aktyviai apie tai kalbama nuo pat 2016 metų, nes tai spręsti svarbu, o vaikų atžvilgiu suteikia ir teisę rinktis, išreikšti savo valią“, – kalbėjo ji.
Anot Asanavičiūtės, dar 2019-aisiais Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenanti ir dirbanti teisininkė Laura Vidžiūnaitė LRS ir PLB komisijos posėdyje ir komisijos priimta rezoliucija pasiūlė galimybę įstatymo išimties tvarka vaikams, kurie išvyko su tėvais gyventi svetur, suteikti Lietuvos pilietybę, o taip kartu ir galimybę išreikšti savo valią.
„Buvo atkreiptas dėmesys, kad tai yra diskriminacija, nes nuo 2015 metų dėl įstatymo išimties vaikai, kurie gimė užsienyje ir savo gimimu įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, galėjo ją išsaugoti, o vaikai, kurie nors ir maži išvyko į užsienį su tėvais, to neturėjo. Todėl ministerija pasiūlė pilietybės įstatymo išeitį, visas Seimas vienbalsiai ir prezidentas prieš pat šventes jį patvirtino.
Vaikai neturėjo pasirinkimo teisės ir šis klausimas tiesiog turėjo būti sprendžiamas. Tokiu būdu panaikinta diskriminacija vaikams dėl galimybės pasirinkti pilietybę, ar ji būtų įgyta užsienyje, ar Lietuvoje. Vaikai neturėjo pasirinkimo teisės ir mes išsprendėme tai“, – sakė Asanavičiūtė.
Vienbalsiai priimtos pataisos itin aktualios apie 200–300 šeimų per metus, tačiau dvigubos pilietybės klausimas bendrąja prasme dar turės būti sprendžiamas ir ateityje. Ji taip pat užsiminė, kad ateityje numatomas referendumas, kuriame taip pat bus sprendžiamas pilietybės suteikimo bei išlaikymo klausimas. Planuojama, kad jis turėtų įvykti 2024-aisiais.
