Vis daugiau argumentų sakyti, kad eksportas atsigavo po 2015 m. sukrėtimų. Eksporto augimą, panašų į buvusį prieš Rusijos paskelbtas sankcijas, patvirtina ne tik paskelbti naujausi, sausio mėn., nominalieji prekių eksporto duomenys, bet ir 2016 m. realieji duomenys. Tiesa, investuotojai, atsargiai dar žvelgia į politinę šalies raidą po rinkimų ir lėtai augančią užsienio paklausą, todėl neskuba didinti gamybos potencialo, reikalingo dar spartesnei eksporto plėtrai pasiekti. Dalis neapibrėžtumo siejama su išoriniais veiksniais, kuriems Lietuva negali turėti daug įtakos (pvz., „Brexit“), tačiau palankią aplinką formuoja paskelbta eksportui palanki informacija – tai naujos Lietuvos vyriausybės programos įgyvendinimo planas, sutampantis su užsienio investuotojų įvardytais prioritetas.
Sausio mėn. nominalusis prekių eksportas paaugo 19,4 proc. per metus. Pagrindinė priežastis – augančios kainos pasaulio rinkose. Paaugo naftos ir žemės ūkio produkcijos kainos. Ypač pakilo pieno ir pieno produktų kainos, o tai liudija apie šio sektoriaus atsigavimą po Rusijos sankcijų taikymo ir skatina jo plėtrą Lietuvoje. Tačiau ne vien dėl kainų kilimo auga eksportas. Sausio mėn. pramonės produkcijos realieji duomenys rodo, kad šios produkcijos augimas viršijo 16 proc. Tiesa, žemės ūkio produkcijos realiojo eksporto rodikliai išlieka žemesni dėl prastesnio nei prieš metus 2016 m. derliaus.
Paskelbti 2016 m. metiniai realieji duomenys rodo, kad paslaugų eksportas auga sparčiai – net 10 proc. per metus (BVP ūgtelėjo tik kiek daugiau nei 2 proc.). Nors didžiąją dalį augimo paaiškina intensyvi vežimo veiklos plėtra (sugebama pritraukti darbo jėgos ir iš užsienio), auga ir kiti sektoriai. Pavyzdžiui, apie 10 proc. padidėjo statybos paslaugų eksportas, nors visas statybų sektorius Lietuvoje susitraukė.
2016 m. realusis prekių eksportas, neįskaitant mineralinių produktų, irgi augo nemažai, ypač jei įvertinama pasikeitusi reeksporto strategija. Ne naujiena, kad dėl Rusijos taikytų sankcijų ir krizės Rusijoje Lietuvos vežėjai pradėjo vežti prekes tarp ES vakarinių šalių. Kadangi važiuojant tokiu maršrutu tenka rečiau kirsti Lietuvos sieną, mažiau duomenų atsispindi prekių eksporto statistikoje. Padidinti lietuviškos kilmės prekių eksporto, sudarančio beveik 60 proc. viso prekių eksporto, augimą būtų galima intensyviau investuojant į gamybos plėtrą. Tačiau investicijų riziką trukdo prisiimti lėtai auganti užsienio paklausa ir didelis neapibrėžtumas užsienio šalyse.
Užsienio investuotojų savijautą veikia nesibaigiantys klausimai dėl „Brexit“ ir tolesnės ES raidos, kurią gali komplikuoti būsimų rinkimų ES šalyse rezultatai. Didelių neaiškumų Amerikos rinkoje kelia Donaldo Trumpo vykdoma politika. Neapibrėžtumo nemažai ir Rytų šalyse. Bet Lietuvoje užsienio investuotojų lūkesčius turėtų atitikti neseniai sudarytos Lietuvos vyriausybės ketinimai nedelsiant skaidrinti darbo santykių reglamentavimą ir užtikrinti kompetentingos darbo jėgos pasiūlą. Darbo kodekso pakeitimai planuojami jau šių metų antrąjį ketvirtį, švietimo sistemos pakeitimams numatyta skirti apie 1/5 visų darbų, įvardijami konkretūs darbai, kaip pritraukti ir išsaugoti talentus Lietuvoje. Taip pat siekiama iš užsienio pritraukti dvi stambias aukštos pridėtinės vertės gamyklas ir Lietuvoje skatinti startuolių – ateities eksportuotojų – veiklą.
Tai didina aiškumą, bet dar reikia kai kurių atsakymų, kaip numatyti darbai bus finansuojami, ko iš anksčiau numatytų bus atsisakyta. Nėra abejonių, kad atlyginimai Lietuvoje augs. Todėl eksportuotojams ir patiems teks automatizuoti procesus, gaminti aukštos pridėtinės vertės produktus, ieškoti mokių klientų ir juos išsaugoti siekiant išlikti konkurencingiems.
Nerijus Černiauskas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas
