Pakalikai

Režisavo: Kyle Balda, Pierre Coffin. Vaidina: Sandra Bullock, Jon Hamm, Michael Keaton, Allison Janney, Steve Coogan, Jennifer Saunders

„Bjaurusis aš“ buvo juokingesnis už savo pirmtaką todėl, kad juose buvo daugiau viso pasaulio pamiltų „Minionų“, arba „Pakalikų“ (kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, tiesa?), tad jei jie atsidurs pasakojimo centre, vadinasi, smagybių bus dar daugiau? Nebūtinai.

Dar ir kaip juos pavadinsime lietuviškai, šie geltoni padarėliai ir vėl siaučia kine. Po itin įspūdingo 2013 m. filmo „Bjaurusis aš 2“ pasirodymo, studija „Universal“ ir „Illumination Entertainment“ galiausiai pasiryžo į didžiuosius kino ekranus perkelti vaikų ir suaugusių mylimus antraplanius veikėjus. Už režisieriaus vairo atsistojo abi „Bjauriojo aš“ dalis režisavęs Pierre‘as Coffinas ir jo geras bičiulis Kyle‘as Balda, geriau žinomas iš animacinio filmuko „Loraksas“. Režisieriai ne tik pateikia visiškai naują istoriją, tačiau ir sugalvojo puikų sprendimą, kaip perteikti antraplanius veikėjus į lyderiaujančias pozicijas pilno metro filme.

Kai Bobas, Stiuartas ir Kevinas dar nebuvo susipažinę su pagrindiniu „Bjauriojo aš“ herojumi Gru, jų gyvenimas buvo kupinas įvairiausių nuotykių ir baisybių. Herojai tarnavo skirtingiems ponams ir tikroms pabaisoms – jie matė, kaip išmirė dinozaurai, jie padėjo galą Drakulai bei dalyvavo didžiųjų piramidžių statyme, tačiau kiekvieną kartą praradus šeimininką, su juo jie netekdavo dalelės savęs, kol galiausiai vieną dieną nesutiko jos… Skarlet Overkil. Iš tiesų, pirmosios filmuko akimirkos, kuriose pasakojama pakalikų priešistorė ir jų nepaprastas troškimas tarnauti didžiausiam, nuožmiausiam ir galingiausiam blogiukui, yra tiesiog idealus – gaila tik, kad likusi animacinės juostos dalis taip ir nesugeba pakilti iki pirmųjų minučių užkeltos kokybės kartelės.

Nors ir smarkiai reklamuotas, tačiau projektas jau nuo pat pradžių kėlė įtarimų – juk daugelis žiūrovų puikiai matė, kokį fiasko patyrė daugelio pamilti antraplaniai „Madagaskaro“ veikėjai – pingvinai. „Pakalikų“ schema yra visiškai tokia pat – tai tokie veikėjai, kurių buvimas ekrane turi būti labai ribotas. Tada jie atrodo labai žaviai ir sugeba pralinksminti taip, jog nuo jų pertekliaus nesijaučia diskomforto. Būtent toks ir buvo režisieriaus tikslas įvedinėjant juos į „Bjauriojo aš“ filmus. Žinoma, kai visame pasaulyje regimas toks populiarumas, sunku nesusigundyti ir nesukurti atskiro, taip vadinamo šalutinio, projekto, kuriame dominuotų antro plano veikėjai. Šiuo atveju tai gal ir nebuvo skubotas ar beprasmis sprendimas, tačiau, tiesą sakant, tai kartu ir nėra filmas, kuris privers dar ilgai apie jį galvoti. Matyt, dėl to, jog jam įpusėjus pradeda pabosti tie patys juokeliai ir pakalikų dominavimas ekrane. Žavingi, garsūs, ekscentriški, sukurti pagal aiškų šabloną – kūrėjai, deja, pamiršta, kad tokie veikėjai yra juostos druska. Per daug druskos – na, patys žinote. Juo labiau, kad ji niekada negali tapti pagrindiniu patiekalu.

Filmo siužetinė linija, o tiksliau, pati istorija, pateikiama iš šiek tiek kitokio kampo nei ankstesniuose filmuose, kuriuose pasirodydavo pakalikai. Nors viso filmo metu ir yra tam tikros sąsajos su Gru istorija, tačiau tai yra visiškai savarankiškas projektas, kuriame iš gana artimos prizmės galime susipažinti su trimis svarbiais pakalikų atstovais – Kevinu, Stiuartu ir Bobu. Kiekvienas iš jų pateikiamas ganėtinai vaizdingai, emocionaliai ir jautriai, tačiau, deja, to nepakanka – tam tikrose situacijose nesijaučia noras jų užjausti, nes bežiūrint į šiuos mielus padarėlius visą laiką laukiama linksmybių ir nesąmonių. O jos pabosta. Juostai persivertus į antrąją pusę pasidaro nuobodu, nes kūrėjams, matyt, pasibaigė idėjos ir jie galiausiai pradeda maitinti mus jau matytais juokeliais, kuriais galėjome gėrėtis „Bjauriajame aš“. Pirmą kartą patiko. O dabar – it pašildytas vakarykštis kepsnys, jei jau tęsiame kino-maisto metaforą.

Tačiau šioje juostoje ir toliau žavi ir juokina pakalikų kalba, kurios nors ir nesupranti, tačiau gali puikiai pasijuokti ją išgirdęs. Tai lyg maži vaikai bandytų kažką pasakyti, kol galiausiai pradedi suprasti, ko jie iš tavęs nori. Labai malonus jausmas, kiek priartinantis prie filmo, kuris tikrai patiks patiems mažiausiems.