Detroitas tai padarė 2013 metais. Niujorkas beveik buvo priverstas tai padaryti 1975 metais. O dabar mes svarstome, ar Čikagai, su jos mokyklų sistema ir gausybe mažų ir vidutinių įvairaus plauko valdžios vienetų, visame Ilinojuje neteks padaryti to paties: paskelbti bankrotą.
Valdžios bankrotas daugeliui mūsų Ilinojuje yra kažkoks paslaptingas ir sunkiai suvokiamas dalykas - todėl, kad niekada nebuvo būtino reikalo domėtis šiuo mįslingu federalinio bankroto kodo skirsniu – tiksliau tariant, iki šiol nebuvo.
Čikagos valstybinių mokyklų sistemai (CPS) ir pačiam Čikagos miestui blaškantis tarp maldaujančio elgetavimo, pakvaišusio skolinimosi ir diržų veržimo protrūkių, kad tik kažkaip nutolintų neišvengiamai artėjantį finansinį krachą, mes verčiau akimirkai sustokime ir racionaliai pasiaiškinkime – kas tas valdžios bankrotas, kaip jis veikia, ir ar yra koks nors patikimas būdas atstatyti mokumą.
Tiesa, Ilinojaus valstija irgi yra pakibusi ant fiskalinio skardžio virš bedugnės, tačiau kol kas mūsų teisinėje sistemoje nėra jokio teisėto būdo, kaip būtų galima paskelbti valstijos bankrotą. Net ir labai norint tai padaryti, reiktų arba įsako Kongrese, arba Aukščiausiojo teismo nuosprendžio, o gal nei ir Konstitucijos pataisos. Tačiau neužbėkime įvykiams už akių ir nepieškime visko tokiomis niūriomis spalvomis.
Vietinės valdžios bankrotas Ilinojaus valstijoje yra įmanomas, tačiau tik tam tikromis aplinkybėmis. Pelno nesiekianti nevyriausybinė organizacija „Better Government Association“ plačiau pasidomėjo šiuo klausimu ir dabartine mūsų padėtimi. Štai trumpa šių reikalų santrauka.
* Valstijos įstatymų leidėjai kol kas bankrotui leidimo nesuteikė. Norėdamos paskelbti bankrotą pagal 9 skirsnio federalinio bankroto reorganizaciją, savivaldybės (kaip, pavyzdžiui, Čikaga) arba valdžios agentūros (kaip, pavyzdžiui, CPS) pirmiausia turi gauti valstijos leidimą, tačiau Generalinė asamblėja nėra patvirtinusi tai leidžiančio įstatymo.
Springfilde šiuo metu diskutuojama apie galimybę priimti bankroto įstatymą – jį palaiko gubernatorius Bruce’as Rauneris, o jam prieštarauja profesinės sąjungos ir daugelis demokratų, – tad akivaizdu, jog tai nėra tik teoriniai pasvarstymai ir šis klausimas niekur nedings.
* Net jei valstija įstatymą priims, tai nereiškia, kad kažkas tuoj pat nuskubės į bankroto teismą. Bankrotas yra daug laiko ir pinigų kainuojantis procesas, kuris yra paskutinis šiaudas, kai jokios kitos derybos ir strategijos nebepajėgia išspręsti krizės.
Net ir tuo atveju, jei bankroto tikimybę būtų imta rimtai svarstyti, valdžia negali keliauti į teismą tol, kol drauge su stambiausiomis suinteresuotomis šalimis nesukūrė išsamaus reorganizacijos plano. O toks planas – ne juokas, juolab, kad jis reikalauja konsensuso ir dažniausiai oponuojančių šalių: aukščiausio rango biurokratų, profesinių sąjungų, pardavėjų, obligacijų savininkų ir pensininkų. Tikslas yra pasiekti kompromisą ir pateikti jį teismo peržiūrai ir patvirtinimui.
* Bankrotas yra įrankis, ne sprendimas. Ekspertų komisija prieš mėnesį vykusiame „Better Government Association“ surengtame „Idėjų forume“ pabrėžė, kad bankrotas yra vienas iš būdų, kaip valdžia gali perorganizuoti savo skolas ir įsipareigojimus.
Tačiau tie, kurie planuoja didžiulius atlyginimų ir pensijų apkarpymus, greičiausiai sulauks didžiulio pasipriešinimo daugelyje teismo salių. Ir, nesvarbu, ar jums tai patinka, ar ne, dauguma bankrotų būna su pasiūlymais kelti mokesčius.
* Tad koks yra viso to tikslas? Iš bankroto išeiti stipresnės būklės nei prieš tai: turint planą, kaip stabilizuoti valdžią pagerinant įplaukas į biudžetą, optimizuojant skolų atidavimo grafikus, padengiant visas būtinąsias paslaugas, atkuriant kredito reitingą ir sudarant sąlygas verslo plėtrai.
* Bankroto stigma yra perdėta. Gal tai ir yra „raudona B raidė“ į bankrotą įsitraukusiems politikams, tačiau tai nebūtinai yra nenuplaunama dėmė, jei gerai įvykdomas reorganizacijos planas.
Būtų gerai, jei nevyriausybinėms organizacijoms nereikėtų kelti drakoniško bankroto klausimo, tačiau rožinių vilčių laikas jau seniai baigėsi. Mes esame realistai, todėl suvokiame, kad bankrotas yra viena iš galimybių, su kuriomis gali tekti susidurti ateityje, tad mums visiems reikia dar iki tol gerai suvokti, ką tai gali reikšti Ilinojaus gyventojams ir jų vietinėms valdžioms. Šiuo atveju nežinojimas tikrai nėra palaima.
Andy Shaw yra „Better Government Association“ prezidentas
