OECD teigimu, globalinis ekonominis augimas šiais metais pasieks 3,3 proc., palyginus su 3,6 proc. augimo lygiu, numatomu 2018-aisiais. Tokį patį augimo lygį organizacija prognozavo ir praėjusiais metais. Tačiau tai vis tiek yra „per mažai“, lyginant su istoriniais standartais, skelbia organizacija – globalinės ekonomikos augimas per du dešimtmečius iki 2007 m. finansinės krizės vidutiniškai siekė maždaug 4 proc.
OECD vyriausioji ekonomistė Catherine Mann sakė, kad „tai yra svarbu todėl, kad dauguma vartotojų ir verslininkų fiskalinių pozicijų ir lūkesčių priklauso nuo stipraus globalinio augimo klimato“. „Nors augimas nėra lėtas, jis vis tiek išlieka itin nuosaikus ir nepriartėja prie to, ko mums reikia, kad išpildytume savo pažadus mūsų šalių piliečiams“, - sakė ji.
Pasak ekonomistės, aukštesnės palūkanų normos Jungtinėse Valstijose gali sukurti pražūtingą nestabilumą finansinėse rinkose kai kuriems investuotojams bei dar labiau sustiprinti dolerio vertę.
„Ekonominis nacionalizmas yra kur kas didesnis klaustukas, nes mes kol kas nežinome, kaip ši teorija virs praktika“, - sakė Mann žinių tarnybai „Reuters“, vertindama globalinės ekonomikos galimybes.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo priešrinkiminės kampanijos metu pernai metais žadėjo prekyboje imtis politikos „pirmiausia Amerika“, o jo raginimas padidinti tarifus importinėms prekėms iš Kinijos ir Meksikos sukėlė nepasitenkinimą tarp pagrindinių Jungtinių Valstijų prekybos partnerių.
„Dabar egzistuojančio prekybinio atvirumo sumažinimas mums brangiai kainuotų“, - įspėja OECD, pažymėdama, kad prekybos barjerų didinimas pagrindinėse globalinės prekybos ekonomikose, tokiose kaip JAV, Europa ir Kinija, gali turėti neigiamos įtakos tų šalių bendrajam vidaus produktui ir darbo vietoms.
Nors Vašingtonas ne vienintelis griebėsi nacionalistinės retorikos, Mann teigia, kad, OECD skaičiavimais, maždaug 10 proc. amerikietiškų darbo vietų yra priklausomos nuo globalinės prekybos. Jungtinėje Karalystėje šis skaičius siekia daugiau nei 20 proc., o Vokietijoje – beveik 30 proc.
OECD taip pat skelbia, kad, daugelyje šalių nusimatant tik labai kukliam augimui, finansinės rinkos vis labiau tolsta nuo ekonominės realybės, vartotojų išlaidų ir verslo investicijų lygiams ir toliau išliekant silpniems.
Ekonomistams prognozuojant, kad JAV Federalinis rezervas artimiausiu metu dar kartą padidins savo palūkanų normą, gali kisti ir valiutų kursai, įspėja OECD. Tai gali pastatyti į pavojų investicijas kylančiose rinkose, kurios pastaraisiais metais rėmėsi pigiu doleriu, ypač šalyse su aukštais privataus sektoriaus skolų lygiais, tokiose kaip Kinija.
Atnaujindama savo prognozes pagrindinėms pasaulio ekonomikoms, OECD skaičiuoja, kad JAV ekonomika šiais metais augs 2,4 proc., arba kiek daugiau nei 2,3 proc. prognozė pernai metais. Tuo tarpu 2018-aisiais JAV ekonominis augimas turėtų pasiekti 2,8 proc., bet mažiau nei anksčiau organizacijos prognozuotas 3 proc. augimas.
Euro zonai sušvelninus savo valiutinę politiką ir dalį fiskalinės politikos, augimas šiais ir ateinančiais metais regione pasieks 1,6 proc. Tačiau Didžiojoje Britanijoje kylanti infliacija gali sustabdyti verslo investicijas šalyje bent jau iki „Brexit“ pabaigos, o augimas lėtės nuo 1,6 proc. šiais metais iki 1 proc. 2018-aisiais. Anksčiau OECD prognozavo, kad 2017-aisiais ekonominis augimas Didžiojoje Britanijoje sieks 1,2 proc.
Tuo tarpu fiskalinės politikos sušvelninimas Japonijoje lėmė, kad organizacija šaliai prognozuoja 1,2 proc. augimą šiais metais ir 0,8 proc. augimą 2018 m. Pernai metais OECD prognozavo 1 proc. augimą šiais metais.