„Sudie, pasauli, - rašė 29-erių metų Brittany Maynard, kenčianti nuo agresyvios ir mirtinos smegenų vėžio formos, prieš atimdama sau gyvybę šeštadienį. - Skleiskite gerą energiją. Darykite gerus darbus!“.
Maynard patraukė visuomenės dėmesį ir iš naujo įplieskė „teisės mirti“ debatus, kai smarkiai išpopuliarėjusiame vaizdo įraše paskelbė, kad verčiau atims sau gyvybę nei mirs skausminga mirtimi, kurią neišvengiamai greitu metu sukels auglys jos smegenyse.
Sausio mėnesį moteriai buvo diagnozuota glioblastoma, balandį jai buvo pasakyta, kad gyventi liko vos šeši mėnesiai. Labai mažai pacientų su šia diagnoze išgyvena ilgiau nei trejus metus, visiškai nepriklausomai nuo gydymo. Ji su vyru iš Kalifornijos persikraustė į Oregoną, vieną iš penkių valstijų su „pagalbos numirti“ įstatymais. Praėjusį mėnesį Maynard su šeima aplankė Didįjį kanjoną. Moteris pranešė, kad mirs lapkričio pirmą – taip ir padarė.
Vienas iš nuostabiausių Maynard istorijos aspektų yra tas, kokia rami ir viską aiškiai suvokianti ji atrodė nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje, išplatintose per kelis mėnesius iki jos mirties. Greičiausiai tai buvo viena iš priežasčių, kodėl prieš eutanaziją kovojanti organizacija „National Right to Life“ pavadino ją „moterimi pačiame žydėjime“, nepaisant to, kad luošinantys traukuliai ir insultą primenantys simptomai aiškiai bylojo, kad jos egzistencijos „žydėjimu“ niekaip negalima pavadinti.
Ir tai kelia sudėtingą dilemą, kai kalba pasisuka apie orios mirties įstatymus: Maynard daug kam galėjo neatrodyti kaip mirti pasirengusi moteris, mat dauguma mirtinai sergančiųjų kenčia nuo stiprios depresijos. Tačiau depresija yra vienas tų veiksnių, dėl kurių gydytojai būna mažiau linkę išrašyti mirtiną injekciją, leidžiančią sergančiajam mirti nuo savo rankos.
Oregonas turi seniausiai galiojantį eutanazijos įstatymą, tačiau nuo jo įteisinimo 1997 metais juo pasinaudojo vos 752 žmonės, kas sudaro vos 0,2 proc. visų per tą laiką įvykusių mirčių. Asmuo, norintis gauti mirtiną injekciją Oregone, privalo turėti mirtiną diagnozę, patvirtintą dviejų gydytojų, ir jam turi būti likę gyventi mažiau nei 6 mėnesiai. Pacientas negali turėti psichikos ligos, o jo prašymą turi patvirtinti du liudininkai. Pacientai turi pateikti prašymą raštu ir žodžiu, o tarp prašymų yra privalomas 15 dienų laukimo terminas. Pagal statistiką, Oregono gydytojai atmeta 5 iš 6 prašymų.
Pagrindinė priežastis? Eutanazijos prašymas dažniausiai yra nepatenkinamas tada, kai pacientas save vertina kaip naštą arba kenčia nuo depresijos. Jausmas, jog esi niekam nereikalingas, ir mintys apie savižudybę labai dažnai yra depresijos simptomai, tad gydytojai negali būti tikri, jog asmuo nepersigalvotų, jei pagerėtų jo psichikos būklė. Ar pacientas nori mirti dėl depresijos, ar dėl to, kad mirtinai serga? O gal tai nulemia abu faktoriai?
Buvo atliktas tyrimas, kurio metu 55 eutanazijos prašymus pateikę oregoniečiai buvo palyginti su 39 mirtinai sergančiais, tačiau tokių prašymų nepateikusiais asmenimis: paaiškėjo, kad pirmieji buvo labiau linkę į depresiją, pasidavę nevilčiai, nedvasingi ir linkę pasikliauti savimi. Bioetikos specialistas Ezekielis Emanuelis savo 1997 m. straipsnyje pažymėjo, kad depresija sergantieji yra labiau linkę siekti eutanazijos nei tie, kurie kenčia skausmus.
Gydytojų atsargumas skiriant eutanaziją pasitvirtina: 11 proc., pacientų, kurie lankėsi pas psichikos sveikatos specialistą arba vartojo vaistus nuo depresijos, apsigalvojo dėl noro mirti. Tai labai mažas procentas kalbant apie klinikinius tyrimus, tačiau milžiniškas skaičius kalbant apie neatšaukiamą sprendimą mirti. Kitą vertus, nors depresiją galimą išgydyti, nėra galimybės vaistais suteikti žmogui tikėjimo ir dvasingumo ar atimti iš jo pasikliovimą savimi.
Debatai dėl teisės į eutanaziją psichikos negalavimų turintiems pacientams kitose pasaulio vietose jau vyksta. Nyderlanduose eutanazija įteisinta 2001 metais, o neseniai imtasi žingsnių siūlyti eutanaziją ir psichiatrijos pacientams, ne tik mirtinai sergantiesiems. Šveicarijoje eutanazijos įstatymai nėra labai griežti, tad šalis kasmet sulaukia šimtų „mirties turistų“.
JAV šiuo klausimu toli atsilieka nuo Europos ir net ten, kur eutanazija yra legali, ji yra griežtai ribojama. Kita vertus, ne paslaptis, kad gydytojai (ir ne tik) gali padėti pacientams numirti diskretiškesniais būdais, pvz., su stipriais raminamaisiais ar padėdami mirti badu.
Maynard mirtis kelia daug klausimų, pvz., kas nutinka, kai eutanazijos siekiantis asmuo nėra tokio aiškaus proto, tiksliai žinantis, ko nori, ir ramus kaip Maynard? Kaip žinoti, kad kūno kančias išgyvenantysis taip pat kenčia ir dvasinius skausmus? Ir ar tai kažką keičia?
