Grupė ginkluotų vyrų šeštadienį užėmė tuščią federalinės valdžios pastatą nuošaliame Bernso miestelyje Oregono valstijoje. Jie pranešė ketinantys čia įsikurti „keliems metams“ ir kvietė „patriotus“ jungtis prie jų – ir atsigabenti dar daugiau ginklų. Tarp Malheur National Wildlife Refuge pastatą užėmusių kovotojų yra mažiausiai du Cliveno Bundy sūnus. To paties rančos savininko Cliveno Bundy, kurio teisinė kova su valdžia dėl teisės į ganyklas 2014 metais išaugo į ginkluotą priešpriešą su federaliniais pareigūnais Bunkervilyje, Nevados valstijoje.
„Mes planuojame čia įsikurti keliems metams, – sakė Ammonas Bundy vaizdo įraše, patalpintame Facebook puslapyje. – Mes kviečiame žmones jungtis prie mūsų. Mes esame šiltai įsitaisę, turime maisto atsargų, esame pasirengę. Ateikite su savo ginklais į Malheur National Wildlife Refuge.“
Jo brolis Ryanas Bundy sakė leidiniui „Oregonian“, kad kovotojai yra „pasirengę žudyti ir būti nužudyti, jei to prireiks“.
Broliai Bundy ir kiti kovotojai Bernse burtis ėmė pastarosiomis savaitėmis, kad protestais išreikalautų paleisti iš kalėjimo Dwightą Hammondą jaunesnįjį ir jo sūnų Steveną, du vietinius fermerius, kurie 2012 metais buvo nuteisti kalėti už padegimą, tada paleisti ir pernai nubausti griežtesne bausme. Hammondai per savo advokatą pranešė ketinantys grįžti į kalėjimą, kaip įsakyta, ir neturintys nieko bendra su pastato užėmimu.
Pačiuose naujausiuose pareiškimuose broliai Bundy vis mažiau dėmesio skiria Hammondų reikalui ir vis labiau pabrėžia savo planus atkurti rytų Oregono ekonomiką, priverčiant federalinę valdžią atiduoti valstybinę žemę vietiniams fermeriams, kalnakasiams ir medkirčiams. Federalinė žemė, kurią „grąžinti“ vietiniams beveik išimtinai baltaodžiams gyventojams reikalauja broliai Bundy ir jų bendrininkai, kadaise buvo prezidento Ulysseso S. Granto įsteigto rezervato, skirto Amerikos indėnų – šiaurės pajutų – genčiai, dalis. Šiaurės pajutai šiose vietose gyvena iki šiol: daug mažesniame rezervate į šiaurę nuo Bernso.
Šie įvykiai yra tik pačios naujausios federalinės valdžios ir kovotojų judėjimo konfrontacijos. Šis judėjimas tarp konservatyvių ideologų išpopuliarėjo po 1992 metų Ruby Ridge įvykių ir 1993 metų Waco apgulties – dviejų iš garsiausių ir kruviniausių susidūrimų su federaliniais agentais JAV istorijoje. Per įtampos kupiną susidūrimą šiaurinėje Aidaho dalyje esančiame Ruby Ridge miestelyje žuvo trys žmonės, kurių tarpe buvo ir JAV maršalas.
Susirėmimas įvyko tuomet, kai pareigūnai bandė sulaikyti baltaodį separatistą, kuris neatvyko į jam paskirtą teismo posėdį dėl jo vykdomos nelegalios prekybos ginklais. O štai Waco, Teksaso valstijoje, per 51 dieną trukusią apgultį žuvo 76 žmonės. Tuomet federaliniai pareigūnai bandė pralaužti religinės bendruomenės, vadovaujamos Davido Koresho, įtvirtinimus, kur ši grupė laikė milžiniškas ginklų atsargas. Abu įvykiai paskatino kongresinius tyrimus dėl federalinių pareigūnų jėgos panaudojimo.
Tad kas gi vyksta šįkart? Iki šiol nėra žinoma, kiek tiksliai asmenų užėmė federalinį pastatą. Pradžioje broliai Bundy tikino, kad su jais yra 150 žmonių, tačiau vienas labiau priartėti sugebėjęs žurnalistas pranešė pastebėjęs apie tuziną. Žinoma, kad be brolių, okupacijoje dalyvauja kovotojų lyderis Blaine’as Cooperis ir Irako karo veteranas Ryanas Payne’as, kurie prisipažino dalyvavę Bundy rančos sukilime 2014-aisiais, o taip pat kovotojų grupės narys Jonas Ritzheimeris, taip pat paskelbęs vaizdo įrašą Youtube, kuriame tikina, kad yra pasirengęs „atiduoti gyvybę kovoje su tironija šioje šalyje“.
Šiuo metu kovotojų užimtą valstybinį pastatą yra apsupę federaliniai ir teisėsaugos pareigūnai, tačiau atsakingi asmenys sako, jog nemato reikalo imtis kokių nors veiksmų prieš protestuotojus.
ABC News konsultantas ir buvęs FTB specialusis agentas Bradas Garretas sako, kad FTB prieš imantis veiksmų pirmiausia nori įsitikinti, ar viduje esantiems žmonėms nekyla jokia grėsmė ir ar grupė nekelia grėsmės aplinkiniams. Kadangi vietovė yra nuošali, įkaitų nėra, bei nepanašu, kad kovotojai turėtų sprogstamųjų prietaisų, FTB pirmiausia susirinks visą įmanomą informaciją, o tada bandys derėtis su protestuotojų grupe.
