Nerašytos Obamos doktrinos esminis principas skelbia, kad bendradarbiavimas su izoliuotais autoritariniais režimais gali atnešti klestėjimą, taiką, demokratiją ir užtikrinti žmonių teises. Šį principą sėkmingai pavyko pritaikyti Mianmare (buvusioje Burmoje), bandymas tai pritaikyti Kinijai visuotinai laikomas nesėkmingu, o Iranui – itin kontroversišku.
Dabar šios doktrinos laukia svarbus iššūkis Kuboje, kur prezidentas nusileido sekmadienį savo trijų dienų vizitui, kuris užverčia dešimtmečius trukusį istorijos lapą ir galu iš esmės pakeisti gyvenimą šioje komunistinėje saloje.
Pagrindinis Obamos asmuo Kubos klausimu Nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotojas Benas Rhodesas strategiją Kuboje apibūdina šitaip: „Mes manome, kad atverdami erdvę – erdvę mainams, dialogui, jungtims, komerciniams reikalams, verslui, mainams su pilietine visuomene – padėsime Kubos žmonėms gyventi geriau, iš naujo pajusti tvirtesnius ryšius ne tik su Jungtinėmis Valstijomis, bet ir visu atviru pasauliu bei kurti geresnių galimybių ateitį“.
Į Havaną Obama atgabena visą diplomatinių įrankių: 11 amerikiečių korporacijų vadovų, pasirengusių sudaryti sutartis su atsirandančia nauja rinka, galimybę, jog bus toliau mažinami dešimtmečius besitęsę prekybiniai ir kelionių apribojimai bei bendrą meilę beisbolui
Tam tikra prasme prezidentas plaukia prieš daugiau nei 6 dešimtmečius trukusios istorijos srovę. Sudėtingi JAV ir Kubo santykiai siekia toliau nei Šaltojo karo pradžia, o daugelis kubiečių vis dar neatsikratė nacionalistinių sentimentų, siekiančių Ispanijos-Amerikos karą.
Abu broliai Castro yra peržengę 80-mečio slenkstį, o Obama yra įsitikinęs, kad Kuba yra ant tokio visuomenės transformacijos slenksčio, ant kokio kitos komunistinės šalys atsidūrusios nebuvo.
„Kartais žmonės man sako – mes juk turime ambasadą Kinijoje, bendraujame su ta šalimi, tačiau žmogus teisių situacija tenai kinta į blogąją pusę, – neseniai Kubos-Amerikos grupei Majamyje sakė Rhodesas. – Esminis Kubos skirtumas yra ši bendruomenė, Kubos geografinis artumas JAV ir abiejų šių šalių kultūrinis giminingumas. Mes labai tikime ir pasitikime Kubos žmonėmis.“
Obamos požiūrio kritikai Kongrese aiškina, kad prezidentas deda viltis į režimą, kuriuo negalima pasitikėto, o suaktyvėjusi prekyba ir kelionės tik dar labiau sustiprins Castri valdžią.
Respublikonas kongresmenas Mario Diazas-Balartas sakė, kad Obama privalo reikalauti pabėgėlių iš JAV perdavimo (įskaitant moterį, 1973-aisiais nužudžiusią policininką Naujajame Džersyje), politinių kalinių paleidimo ir ekonominių ryšių su Šiaurės Korėja nutraukimo.
„Nesvarbu, ar sutinkate su Obamos branduolinio nusiginklavimo sutartimi su Iranu (aš tai laikau didžiausia užsienio politikos klaida per kelis dešimtmečius) ar kaip vertinate jo žingsnį su Burma – Kuba yra visiškai kitas atvejis, – sakė Diazas-Balartas. – Burmos atveju, jis iškėlė sąlygas, kurias šalis turėjo įvykdyti prieš normalizuojant santykius. Iš Kubos jis nereikalavo nieko.“
Iš Mianmaro karinės chuntos Obamos administracija gavo koncesijų dar iki pradedant santykių normalizavimą. Viena svarbi sąlyga reikalavo Mianmare investuojančių amerikiečių pranešti, su kuo jie turi verslo santykių, kokie jų verslo partnerių santykiai su valdžia ir kaip elgiamasi su darbuotojais.
Buvęs Obamos administracijos Valstybės sekretoriaus pavaduotojas Michaelas Posneris sakė, kad „principingo bendradarbiavimo“ modelis Kuboje būtų veiksmingas, jei tik šiam būtų suteikta galimybė.
„Kuboje iki tikslo dar labai toli. Žmogaus teisių padėtis prasta, valdžią tebekontroliuoja Castro klanas, – sakė jis. – Tačiau visuomenė išgyvena pereinamąjį laiką.“
Pirmadienį Obama susitiks su Kubos prezidentu Raúliu Castro or dalyvaus oficialioje vakarienėje. Baltieji rūmai taip pat kreipsis į disidentus ir Kubos žmones kalboje, kuri antradienį bus tiesiogiai transliuojama visoje šalyje. Daugelis apribojimų tarp šalių piliečių lygmenyje jau yra panaikinti, o Obamos strategija yra toliau stiprinti tuos ryšius, kad jie pereitų ir į valdžios lygmenį, o artimesni šalių santykiai taptų neišvengiami.
Nedidelius žingsnelius žengė ir Kubos vyriausybė. Ketvirtadienį ji panaikino 10 % antkainį keičiant dolerius į „konvertuojamus“ pesus – antrąją Kubos valiutą, įsteigtą po to, kai 2004-aisiais uždraudė salos banknotus. Vyriausybė taip pat paleido keketą politinių kalinių, tačiau daugelį jų pakartotinai suėmė.
Net praėjusią savaitę Kubos retorika nesikeitė – ir toliau buvo tikinama, kad tai Jungtinės Valstijos turi demonstruoti gerą valią.
„Jei Jungtinės Valstijos nori duoti naudos Kubos žmonėms, blokada privalo būti nutraukta“, – sakė Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas.
Tai ir yra galutinis Obamos tikslas. Tačiau blokada – ekonomikos embargas, pirmą kartą paskirtas dar Kennedy administracijos, o vėliau demokratų ir respublikonų prezidentų (iki pat George’o W. Busho tik stiprintas ir plėstas – gali būti panaikinta tik Kongreso. Norėdamas pademonstruoti Kongreso svarbą šiuo klausimu, Obama su savimi pasiėmė ir 39 labiausiai jo strategiją palaikančius įstatymų leidėjus.
Kol kas Obama tikisi suformuoti pakankamą pagreitį, kad net skeptiškiausiai nusiteikęs respublikonas jo įpėdinis nebegalėtų imti ir vėl izoliuoti šios salos.
„Mes norime, kad santykių normalizavimo procesas būtų nebeatšaukiamas“, – sako Rhodesas.
Nuotraukoje: Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas sutinka prezidentą Baracką Obamą.
