Vilniaus miesto savivaldybė, kartu su vilniečiais ir kitomis suinteresuotomis institucijomis viešai aptarusi galimas paminklo dr. Jonui Basanavičiui pastatymo vietas Vilniuje, šią savaitę pateikė savo galutinę poziciją Vyriausybės kancleriui ir Kultūros ministerijai. Atsižvelgus į estetinę, socialinę, ekonominę vertes ir galimybes suspėti laiku pastatyti paminklą, pasiūlyta tinkamiausia vieta Vasario 16 d. akto signatarui daktarui Jonui Basanavičiui įamžinti – aikštė priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, kur 1905 metais įvyko Didysis Vilniaus Seimas.
Rugsėjį savivaldybė organizavo viešą diskusiją – kur statyti paminklą dr. J.Basanavičiui: aikštėje priešais Nacionalinę filharmoniją (9 arų ploto dabartinės automobilių stovėjimo aikštelės vieta), ar Konstantino Sirvydo skvere (92 arų ploto erdvė) šalia Prancūzijos ambasados. Dauguma viešoje diskusijoje pasisakiusių palaikė idėją statyti paminklą dr. J. Basanavičiui aikštėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją.
„Gandai, kad K. Sirvydo skvere Savivaldybė planuoja atkurti Žydų kvartalą yra nepagrįsti. K. Sirvydo skveras ir toliau liks vilniečių ir miesto svečių pamėgta vieta, kur visada malonu praleisti laisvalaikį su vaikais, įsigyti suvenyrų ir niekas neketina jos atimti“, – teigia Remigijus Šimašius, Vilniaus meras.
Nacionalinis muziejus taip pat nebekovos, kad paminklas J.Basanavičiui atsirastų K. Sirvydo skvere, o ne prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos, kaip siūlo Vilniaus savivaldybė, sakė muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.
„Lietuvos nacionalinė filharmonija – ne ta vieta, kur reikia statyti paminklą. [...] Savivaldybė turi savo motyvų. Sveiku protu to suprasti neįmanoma“, – dėl savivaldybės užsispyrimo apgailestauja B. Kulnytė.
Antradienį Vilniaus mero patarėja architektūrai Dalia Bardauskienė informavo, jog galutinai apsispręsti bendrai dirbusiems savivaldybės ir Kultūros ministerijos ekspertams padėjo Vilniaus savivaldybės tinklalapyje vykdytos visuomenės apklausos rezultatai.
„Didesnė dalis žmonių, 56 procentai, palaikė Filharmoniją. Kadangi buvo pavedimas Kultūros ministerijai ir mums, darome rytoj [trečiadienį – red.past.] bendrą posėdį, pasirašome ir apsisprendžiame, kad yra Filharmonija ir taškas“, – antradienį sakė D. Bardauskienė.
Kitai svarstomai vietai – K. Sirvydo skverui – D. Bardauskienės teigimu, priešinosi didesnė dalis diskutavusių ekspertų, taip pat Kultūros paveldo departamento atstovai. Jie įžvelgė kliūčių, nes ši teritorija esą įeina į buvusio Vilniaus žydų geto teritoriją ir, kad būtų galima statyti paminklą, tektų peržiūrėti kai kuriuos teisės aktus. Ji nurodė, kad iš 14 pasisakiusiųjų ekspertų „šeši rėmė K. Sirvydo skverą“.
Nacionalinio muziejaus direktorė B. Kulnytė teigia, jog internetinis balsavimas viską pasako apie šio paminklo statybas.
„Mes visą laiką sekėme ir, kadangi įtarėme tokius dalykus, vis atsispausdindavome duomenis. Nedidele persvara pirmavo K. Sirvydo skveras. Žinote, kai žmogus neturi ką pasakyti ir aiškina, kad ten yra žydų kvartalas... Yra labai konkretus žmonių, specialistų pasakymas, kad yra tik ten vieta, o jei yra iš kitos pusės interesas...“, – komentavo direktorė.
Portalui LRT.lt perklausus, koks interesas gali būti statyti paminklą prie Filharmonijos, o ne K. Sirvydo skvere, B. Kulnytė kalbėjo: „K. Sirvydo skvere turi būti užstatymas pastatais. Jei paveldo specialistai aiškina, kad ten yra senamiestis ir negalima tame skvere statyti, nesuprantu, kaip galima tuomet statyti namus? Jei neranda J. Basanavičiaus skulptūrai vietos, nebėra apie ką kalbėti. Istorijos instituto istorikai ir vadovas taip pat pasisakė už K. Sirvydo skverą. Jei specialistų nebereikia, tegyvuoja sugedę balsavimai internetu.“
Nacionalinio muziejaus direktorė teigė negalinti atsakyti, kaip pasibaigs diskusijos dėl vietos paminklui: „Aš nežinau, muziejus pasitraukia, nes akivaizdu, kad tai – ne ta vieta, kur reikia statyti. Ten yra nugriauto namo vieta, ten yra XVI a. pastatai po grindiniu. Ten visiškai nėra erdvės tokiai skulptūrai ir tai tikrai bus netikęs projektas, ir muziejus tame niekaip nedalyvaus.“
Paminklo J. Basanavičiui pastatymas numatytas vyriausybės patvirtintoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programoje.
Valstybės atkūrimo 100 metų bus minimas 2018 metais, tačiau vicemeras vylėsi, kad paminklą pavyks pastatyti anksčiau.
