Po porą dešimtmečių fiksuoto nusikalstamumo mažėjimo šalyje, kai kurių didžiųjų miestų gyventojai pastaruoju metu buvo priversti svarstyti, ar tik ne artėja priešinga tendencija.

Gyvenantys Baltimorėje puikiai žino, kad gegužė buvo mirtiniausias mėnuo nuo 1972-ųjų – per tą mėnesį įvykdytos net 43 žmogžudystės. Hjustoniečiai, ko gero, girdėjo, kad balandį žmogžudystės išaugo 45 % lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Naujausia Milvokio statistika rodo 103 % išaugusį žmogžudysčių skaičių, lyginant su atitinkamomis datomis prieš metus. Augantis žmogžudysčių skaičius šiuose miestuose nerimą keltų bet kuriuo atveju, tačiau ypač tai daro šiomis dienomis, kai nuolat skalambijama apie klausimų keliančias policijos praktikas bei rasines ir socialines problemas.

Vaizdo įrašai, tokie kaip tas, kuriame gegužę užfiksuotas vienas vyriškis, atvirai šaudantis į kitą Bronkse, arba balandžio mėnesį įvykęs susišaudymas Harlemo gatvėje, plinta šviesos greičiu. Tad ir imame klausti: ar horizonte jau atrieda didžiulio nusikalstamumo banga?

Didžiųjų JAV miestų žmogžudysčių statistika kol kas nepateikia aiškaus atsakymo. Tuo metu, kai Baltimorėje ir Hjustone nusikalstamumas, regis, auga, Dalase ir Los Andžele – mažėja. Kiek tiesos atskleidžia mirtinasis gegužės mėnuo Baltimorėje? Iš 119 mieste užfiksuotų žmogžudysčių daugiau nei trečdalis įvyko būtent gegužę. Taigi, išvadų daryti nereikėtų suskubti.

Sakykime, kuriame nors mieste statistika rodo augantį nusikalstamumą: iš kur mums žinoti, ar tai atsitiktinumas, ar tendencija?

„Tai truputį primena akcijų biržą. Statistika rodo tai augančius, tai krintančius skaičius, – sako Čikagos universiteto Kriminalistikos laboratorijos bendradirektoris Haroldas Pollackas. – Tai tas pats kaip klausti, kodėl šiandien akcijos pakilo 75 punktais.“

Tačiau skaičiai turi galią įtikinti, ypač, kai jie tinkamai panaudojami, tad ir naujausia statistika jau pasitelkiama kaip pagrindas argumentams už policijos pajėgų didinimą ar policijos reformą. Keičiantis policijos darbo metodams, imta diskutuoti, ką reiškia šalyje mažėjantis smurtinis nusikalstamumas. Sutariama, kad dideli policijos departamentai (ir daugiau pareigūnų gatvėse) turėjo teigiamos įtakos nusikalstamumo mažėjimui, sako Pollackas. Per pastaruosius 20 metų taip pat išaugo policijos departamentų efektyvumas, jiems yra geriau vadovaujama, sako jis.

O štai kitus faktorius apskaičiuoti sunkiau. Manoma, kad prie smurtinių nusikaltimų mažėjimo prisidėjo kreko epidemijos pabaiga, kaip ir kitos priežastys - nuo abortų legalizavimo iki pokyčių nelegalių narkotinių medžiagų rinkoje.

„Panašu, kad šie metai nebus patys geriausi daugeliui miestų ir tai gali byloti apie labiau visaapimančias tendencijas, tačiau kol kas mes to tiksliai nežinome“, – sako Pollackas. Vienas labai akivaizdus skirtumas tarp pernai ir šių metų yra įtampa tarp policijos pareigūnų ir tam tikrų bendruomenių. Pagarsėję įvykiai, kai policijos pareigūnai nužudo neginkluotus juodaodžius vyriškius, išprovokuoja pasipiktinimą ir protestus. Atsiranda suvokimas, kad kažkas iš esmės pasikeitė – ar privalo pasikeisti – šiame Amerikos po Michaelo Browno, Freddie Gray’aus ir Erico Garnerio puslapyje.

Ginčas dėl to, ar reikalinga policijos reforma, ar dar agresyvesnis policijos darbas, neretai yra grynai politinis. O ankstyvoji 2015 metų statistika suteikia argumentų abiems pusėms.

„Jei vyrauja nacionalinės nuotaikos, kad policija yra blogiukai, kad jie yra priešai ir atsakingi už egzistuojančias problemas, pareigūnams savo darbą deramai atlikti tampa kur kas sunkiau, – sako buvęs Baltimorės policijos pareigūnas, profesijos dėstytojas Peteris Moskosas. – Į tai pareigūnai dažnai reaguoja tiesiog nebesistengdami atlikti savo pareigų ir nerizikuodami dėl kitų.“

Tuo tarpu CNN politikos analitikas Vanas Jonesas sako, kad sieti protestus dėl neginkluotų juodaodžių nužudymo su nusikalstamumo augimu yra nesąžininga: „Tai yra policijos profesinių sąjungų bandymas pasakyti juodaodžiams, kad jei jie naudojasi savo teisėmis į Pirmąją pataisą, jie automatiškai tampa atsakingi už nusikaltimus darančius žmones. Kodėl juodaodžių bendruomenės turi rinktis tarp policijos piktnaudžiavimo arba abejingumo? Tai neteisingas pasirinkimas.“

Pollacko manymu, į turimą statistiką žvelgiant per politinę prizmę, galima nebematyti to, kas yra svarbiausia. Beveik visais atvejais, protestai kilo ne prieš pačią policiją ar jos priežiūrą, o dėl netinkamo pareigūnų elgesio ar klaidų, sako Pollackas. Visos bendruomenės nori ir visoms reikia tinkamai atliekamo policijos darbo, tad svarbiausia koncentruotis į tuos faktorius, kurie pasitvirtino kaip veiksmingi būdai mažinti nusikalstamumą.

„Viešasis saugumas yra bendras policijos ir bendruomenės produktas. Abi pusės turi viena kita pasitikėti“, – sako Pollackas.