Švedijos žiniasklaida skelbia, kad Nobelio medicinos premiją Stokholmo Karolio institutas skyrė Yoshinori Ohsumi už autofagijos mechanizmų atradimus. Šis atradimas gali padėti gydant Parkinsono ligą, diabetą, neurologines ir onkologines ligas.

Yoshinori Ohsumi studijavo tūkstančius mielių mutantų ir nustatė 15 genų, kurie yra būtini autofagijai. Tai – jau 23-iasis Nobelio premijos laureatas, kilęs iš Japonijos. Autofagija – tai normalus ir valdomas ląstelės savęs virškinimo procesas. Šalinamos ląstelės dalys apgaubiamos endoplazminio tinklo sluoksniu, taip susidaro autofaginė pūslelė. Jai susiliejus su lizosoma į lizosomos vidų patekusios struktūros visiškai suardomos.

Kaip nurodo žiuri, autofagija (graikų kalba – „savęs rijimas“), yra „fundamentalus ląstelių komponentų nykimo ir perdirbimo procesas“, kurio sutrikimai žmonėms gali sukelti Parkinsono ligą ir diabetą.

„Autofagijos genų mutacijos gali sukelti ligas; autofagijos procesas yra susijęs su kai kuriomis ligomis, įskaitant vėžį ir neurologines ligas“, – sakoma Nobelio komiteto pranešime.

Tradiciškai Nobelio premija šiam mokslininkui bus oficialiai įteikta per Stokholme vyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį.

Švedijos visuomeninis radijas SR pranešė, kad tarp potencialių laimėtojų gali būti JAV mokslininkai Greggas Semenza, Williamas Kaelinas ir Peteris Ratcliffe'as, atradę molekulinius mechanizmus, leidžiančius žmonių ir gyvūnų ląstelėms pajusti žemą ar neadekvatų deguonies lygį – hipoksiją – ir į jį reaguoti.

Ši trijulė praėjusį mėnesį už savo novatorišką darbą pelnė Alberto Laskerio premiją už fundamentaliuosius medicinos tyrimus. Savo ruožtu švedų dienraštis „Dagens Nyheter“ paminėjo amerikiečius imunologą Jamesą Allisoną ir neurologą Karlą Deisserothą