Nuo tada, kai Donaldas Trumpas aukštyn kojomis apvertė viską, ką žinome apie politiką, buvo išlieta labai daug rašalo, kalbant apie „post-faktinio“ amžiaus pradžią. Kaip kandidatas su mažiausiu „Politifact“ reitingu galėjo iškovoti pergalę? Kaip melagingos naujienos galėjo priversti žmogų sukelti susišaudymą picerijoje ramiame Vašingtono rajone? Kaip Trumpo administracija gali teigti, jog naujasis Baltųjų rūmų atstovas spaudai „naudojosi alternatyviais faktais“? Ar faktai vis dar svarbūs? Jeigu ne, ar žurnalistika liks aktuali, ar tai tik praėjusio amžiaus atgyvena?
Neturėtumėme perdėtai reaguoti. Dabar, kai prezidentas Trumpas jau prisaikdintas ir prasidėjo valstybės valdymo reikalai, melagingų naujienų ir „alternatyvių šaltinių“ daroma įtaka bus suprantama kaip išpūsta. „Tradicinė“ žiniasklaida vis dar kontroliuos nacionalinius dialogus. Valdininkai, planuodami savo veiksmus, vis dar turės atsižvelgti į tai, ką rašo žiniasklaida. Kaip ir prieš inauguracijos dieną, antraštėse dominuos pagrindinės spaudos aprašomi skandalai ir konfliktai, o ne melagingų naujienų tinklalapiai.
Pradėkime nuo skaičių. „Infowars“, kuris prezidentinės kampanijos metu buvo laikomas sąmokslo teorijų rojumi, per mėnesį susilaukia apie 6 milijonus unikalių lankytojų, o „Breitbart“, spalio mėnesį padidėjus susidomėjimui rinkimams, susilaukė 19 milijonų lankytojų. Tačiau pagrindinės spaudos tinklalapių skaičiai yra šiek tiek didesni. „USA Today Network“ lapkričio mėnesį apsilankė 122 milijonai unikalių lankytojų, o „CNN“ vidutiniškai per mėnesį susilaukia apie 105 milijonų lankytojų. Prieš rinkimus „The Washington Post“ bei „The New York Times“ taip pat galėjo pasigirti padidėjusiu susidomėjimu. Kiekviename iš jų per mėnesį apsilankė apie 100 milijonų lankytojų. Sunku paneigti, jog pagrindiniuose žiniasklaidos tinklalapiuose lankosi daug didesnė amerikiečių dalis.
Skirtumai matomi ne tik vartotojų skaičiuose, bet ir pačiose auditorijose. „Politico“ apklausė Kongreso ir įstatymų leidybos darbuotojus, siekdami išsiaiškinti, ką jie skaito. Rezultatai nėra stebinantys. Tarp skaitomiausių yra „The Wall Street Journal“, „The Washington Post“, „The Hill“, „Roll Call“ bei pats „Politico“. Dauguma Kongreso darbuotojų taip pat beveik religiškai skaito ir savo gimtųjų miestų leidinius. Žmonės, kurie dirba kituose Vašingtono įstatymų kūrimo centruose, tokiuose kaip Gynybos ar Švietimo departamentai, skaito didžiuosius nacionalinius leidinius. Jie taip pat skaito publikacijas, susijusias su jų darbo sritimi, pavyzdžiui, „Defense News“ ir „Education Week“.
Skaitytojai negali cituoti tokių tinklalapių kaip „Infowars“ ir tikėtis, jog į juos bus žvelgiama rimtai. Pavyzdžiui, buvęs Džordžijos kongresmenas Jackas Kingstonas savo „Twitter“ paskyroje pasidalijo istorija iš „Infowars“ tinklalapio. Sulaukęs gausios kritikos iš „The Atlanta Journal-Constitution“ žurnalisto bei visos šalies konservatorių, Kingstonas savo žinutę ištrynė nepraėjus nei valandai. Jeigu tokio šaltinio citavimas daro gėdą buvusiam Kongreso nariui, tai, akivaizdu, jog argumentai iš tokių šaltinių neturės didelės įtakos ir nacionaliniams politiniams pokalbiams.
Galų gale, labai mažai kitų dalykų taip kontroliuoja nacionalines diskusijas, kaip tai daro skandalai. Tačiau, kad būtų aktualūs, jie turi būti pagrįsti faktais. Faktais pagrįsti skandalai dominavo pokalbiuose apie rinkiminę kampaniją, nesvarbu, ar tai buvo Clinton elektroniniai laiškai, ar Trumpo skandalingas įrašas iš „Access Hollywood“ autobuso. Tokie skandalai tik dar aktualesni asmeniui tapus prezidentu. Prisiminkite George‘o W. Busho politinės galios byrėjimą po netinkamo atsako į uragano Katrina katastrofą bei tai, kaip užstrigo Clintono kadencija po Lewinsky skandalo.
„Alternatyvių šaltinių“ aprašomi skandalai neturi tokios įtakos. Pavyzdžiui, kai „žurnalistas“ Alexas Jonesas pranešė, jog Hillary Clinton garbina šėtoną, jos kampanija, netgi nesivargino to neigti. Be jokių abejonių, ateinančius ketverius metus matysime šimtus tokių „skandalų“, tačiau vargu ar nors vienas iš jų turės kokį nors poveikį Amerikos vyriausybei.
Taip, žmonės nuolat dalijasi melagingomis naujienomis „Facebook“ bei „Twitter“ tinklalapiuose. Žmonės vis dažniau naudojasi socialinių tinklų platformomis, kuriomis gauna „išfiltruotas“ naujienas ir tokiu būdu gali skaityti tik tokias naujienas, kuriose aprašomos jiems priimtinos idėjos, nesukdami galvos ar tokie „faktai“ yra tikri, ar ne. Toks žmonių tikinimas, jog kiekvieno individo nuomonė yra šventa, o opozicija yra pilna kvailių, yra nuodingas mūsų tautai. Tačiau tai netrukdo tradicinei žiniasklaidai ir toliau užimti labai svarbaus vaidmens Amerikoje. Netgi „post-faktiniame“ amžiuje, kai internete klesti melagingos naujienos ir sąmokslo teorijos, tradicinė žiniasklaida vis tiek kontroliuoja nacionalines diskusijas. Faktai vis dar yra labai svarbūs.
