Po to, kai Donaldas Trumpas bus oficialiai paskelbtas respublikonų nominantu į prezidentus, jis galės gauti įslaptintą JAV žvalgybos informaciją, kurioje yra įtraukta ir dalis tos pačios jautrios informacijos, kuri yra raportuojama prezidentui Barackui Obamai Ovaliajame kabinete.
Ši perspektyva kai kuriuos šalies žvalgybininkus verčia rimtai nerimauti. Trumpas, kuris, regis, nekontroliuojamai nuolatos transliuoja savo sąmonės srautą „Twitter“ socialiniame tinkle ir kuris pastaruoju metu ėmėsi skleisti gandus ir sąmokslo teorijas nacionalinėje televizijoje, niekada neturėjo prieigos prie valstybinių paslapčių. Lygiai taip pat jis niekada nepademonstravo gebėjimo paslaptis saugoti.
„Man neramu dėl to, kad Trumpas kalba ekspromtu, be jokių stabdžių, tad visai galimas dalykas, kad jis tiesiog ims ir leptelės kažką, ką bus neseniai išgirdęs iš žvalgybos“, – sako buvęs aukšto rango JAV žvalgybos pareigūnas, kuris yra dalyvavęs informacijos raportavimo kandidatams į prezidentus procese.
Priešingai nei tikėtina jo varžovė, buvusi valstybės sekretorė Hillary Clinton, Trumpas niekada nesėdėjo už stalo su JAV žvalgybos analitikais, informuojančiais jį apie naujausias IS machinacijas ar užsienio vyriausybių bandymus įsilaužti į JAV kompiuterių tinklus. Jis taip pat pasirinko ganėtinai nežinomų patarėjų komandą, kuriems gali būti sunku padėti jam suvokti išgirstos informacijos kontekstą ir žinoti, kokius klausimus užduoti. (Kita vertus, Trumpas bent jau nėra atsidūręs FTB tyrimo centre dėl galimo paslapčių išviešinimo per savo privatų serverį kaip kad jo demokratė varžovė.)
„Man neramu dėl to, kad Trumpas kalba ekspromtu, be jokių stabdžių, tad visai galimas dalykas, kad jis tiesiog ims ir leptelės kažką, ką bus neseniai išgirdęs iš žvalgybos“, – sako buvęs aukšto rango JAV žvalgybos pareigūnas, kuris yra dalyvavęs informacijos raportavimo kandidatams į prezidentus procese.
Improvizacinis Trumpo viešasis kalbėjimas ir polinkis dalintis nepatikrinta (ir nepatikrinama) informacija žvalgybos duomenų dalijimosi susitikimus gali paversti itin įtemptu procesu. Kandidatams į prezidentus slapta informacija yra perduodama ypatingai apsaugotose vietose, iš dalies todėl, kad nuo pat pradžių parodytų jiems to, ką jie išgirsta svarbą ir jautrumą. Su anonimiškumo sąlyga kalbėję įvairūs esami ir buvę žvalgybos darbuotojai išreiškė nerimą, kad Trumpas gali realiai nesuvokti, kaip svarbu yra jokia kaina neviešinti gaunamos informacijos ir net sąmoningai panaudoti ją savo labui rinkiminės kampanijos metu.
O štai šnipai, kuriems teks darbas informuoti būsimus nominantus į prezidentus, jau stengiasi susitikimams, kurie prasidės iš karto po to, kai baigsis abi konvencijos.
„Mes jau esame parengę abiejų kandidatų informavimo planą, kai tik jie bus oficialiai įvardinti, ir, žinoma, dar intensyvesnį informavimo planą, kai lapkritį paaiškės išrinktasis prezidentas“, – sakė Nacionalinės žvalgybos agentūros direktorius Jamesas Clapperis, atsakydamas į žurnalistų klausimus praėjusios savaitės susitikime Vašingtone, pridurdamas, kad tai bus atliekama saugioje vietoje, kandidatams patogiu laiku.
2008-aisiais tuometinis Nacionalinės žvalgybos agentūros direktorius Mike’as McConnellas senatoriui Barackui Obamai raportus teikdavo FTB pastate Čikagoje – mieste, kur buvo įsikūrusi ir jo kampanijos būstinė.
Abu kandidatai į prezidentus gauna lygiai tą pačią informaciją, savotišką „atskiestą“ prezidento kasdienio informavimo versiją, kurioje yra įvardijamos šalies nacionalinio saugumo grėsmės, problemos ir interesų sritys. Pasak ekspertų, į šią informaciją nepateks pati jautriausia informacija apie šiuo metu vykdomas operacijas ir slaptas programas, o taip pat koduota informacija ar branduoliniai klausimai. Tačiau iš karto po visuotinių rinkimų, būsimasis prezidentas jau ima gauti visą informaciją kaip dabartinis pareigas einantis asmuo, bei pradedamas pareigų perdavimo procesas.
Tačiau, iš esmės, nuo nominacijos iki išrinkimo ir net inauguracijos, būtent pareigas einantis prezidentas sprendžia, kiek informacijos bus suteikiama kandidatams (vienintelis reikalavimas – kad abu gautų lygiai tą pačią). Kandidatai taip pat turi teisę spręsti, kiek tokių raportų nori išgirsti. Istoriškai, jie būna taip užsiėmę savo rinkimų kampanijomis, kad neturi laiko griežtai reglamentuojamiems susitikimams su žvalgyba.
„Manau, kad daugeliui kandidatų yra politiškai naudingiau per daug nežinoti, – sako žvalgybos ekspertas ir Niujorko universiteto profesorius Timas Naftali, kuris sakėsi nustebsiąs, jei kandidatai, ypač Trumpas, pasirinks daugiau nei vieną privalomą susitikimą. – Kai kandidatai gauna slaptą informaciją, jie supranta, kad nėra aiškių atsakymų į visas problemas, o JAV vyriausybė neignoruoja tarptautinės politikos iššūkių. Dauguma jų rinkiminių argumentų netenka pagrindo.“
Žinoma, Trumpui gali kilti pagunda išpliurpti, ką girdėjo slapto susitikimo metu. Tikėkimės, kad jis tik palinksės galva ir pamirš, ką girdėjęs.
