Net nežinia, nuo ko geriau pradėti. Ebola ir toliau plinta po pasaulį, „Islamo valstybė“ vis labiau artėja prie Bagdado, Slaptoji tarnyba nesugeba sutrukdyti ginkluotam piliečiui įbėgti į Baltuosius rūmus, jūros lygis kyla, Ukrainoje tęsiasi kovos, ekstremalus partijų susipriešinimas naikina mūsų demokratiją, tūkstančiai Amerikos įmonių patyrė kibernetinius išpuolius, 1 iš 9 tiltų Amerikoje yra įvertinti kaip struktūriškai nepakankami, ir šiuo metu vyksta didžiausio masto rūšių nykimas nuo dinozaurų išnykimo prieš 65 milijonus metų. Paveikslas ne iš gražiųjų.
Ruošdamasi Antrajam pasauliniam karui, Britanijos valdžia sugalvojo šūkį „Keep Calm and Carry On.“ Panašu, kad mūsų valdžia sukūrė labiau ginčytiną šūkį mūsų laikams: mes esame „nepakeičiami“, ir visi privalo dėkoti likimui už mus.
Savo 2012 m. kalboje „Apie Sąjungos padėtį“ prezidentas Barackas Obama sakė: „Taip, pasaulis keičiasi; ne, mes negalime sukontroliuoti kiekvieno įvykio. Tačiau Amerika išlieka vienintelė nepakeičiama valstybė pasaulio reikaluose, ir tol, kol būsiu prezidentas, taip bus ir toliau.“
Vėliau taip pačiais metais prezidentiniuose debatuose jis pasakė: „Amerika išlieka vienintele nepakeičiama valstybė, o pasauliui reikalinga stipri Amerika.“
2014 m. rugpjūčio 24 d. jis dar kartą patvirtino (jei dar kas iš mūsų abejojo): „Jungtinės Valstijos yra ir bus vienintelė nepakeičiama valstybė pasaulyje.“
Ši idėja nėra nauja. Argumentuodamas intervenciją Bosnijoje, prezidentas Billas Clintonas 1996 m. kalbėjo: „Faktas yra tas, kad Amerika išlieka nepakeičiama valstybe. Yra atvejų, kai Amerika – ir tik Amerika – gali užtikrinti skirtumą karo ir taikos, tarp laisvės ir represijos, tarp vilties ir baimės.“
Tokios pačios nuomonės yra ir galima būsimoji prezidentė. 2013 m. vasario 1 d., palikdama valstybės sekretorės pareigas, Hillary Clinton pasakė Užsienio reikalų tarybai: „Mes esame nepakeičiama valstybė. Mes esame progreso, klestėjimo ir taikos jėga.“
Skamba gražiai, bet apie ką šie žmonės kalba? Mes esame nepakeičiami taikai, vilčiai ir klestėjimui? Tai kodėl mes vis dar susiduriame su šių dalykų trūkumu?
Žinoma, pasaulyje yra nemažai šalių, kurių Amerika nevaldo, nepaisant to, kad išleidome trilijonus dolerių ir netekome tūkstančių gyvybių kovodami jų karus.
O kaip dėl pačios Amerikos? Namuose piliečiams yra pasiūlomas kitas lozungas: Jūs dar niekada taip gerai negyvenote.
„Neįmanoma nuginčyti, kad mūsų ekonomika šiandien yra stipresnė nei man užėmus prezidento postą, - spalio 2 dienos kalboje Northwestern universitete sakė prezidentas Obama. - Tiesa, nepakankamas skaičius amerikiečių pajuto stiprėjančios ekonomikos naudą savo gyvenime. Šis progresas buvo sunkus, tačiau jis buvo nuolatinis ir realus.“
Jei progresas buvo „nuolatinis“ ir „realus“, tai kodėl nepakankamai amerikiečių „pajuto naudą“?
Mes nesiimsime abejoti statistika, kuria Baltieji rūmai naudojasi, kad patvirtintų prezidento teiginius. Tačiau jokiai partijai nepriklausantis senatorius iš Virdžinijos Bernie Sandersas savo interneto svetainėje irgi pateikia truputį statistikos.
– Vidutinė amerikiečių šeima per 2012 m. uždirbo mažiau nei per 1989 m.
– Viena šeima, Wal-Mart savininkai Waltonai, turi daugiau turto nei 40 proc. neturtingiausių amerikiečių.
– 400 turtingiausių amerikiečių turi daugiau turto nei 150 milijonų neturtingiausių sudėjus drauge, o 60 proc. neturtingiausių amerikiečių valdo vos 1,7 proc. viso šalies turto.
O kai CNN žurnalistė Candy Crowley sekmadienį paklausė Sanderso apie „Islamo valstybę“ ir JAV atsaką, jis pasakė: „Mes šiandien esame šioje situacijoje dėl šiurkščios Busho-Cheney eros klaidos, kuri mus įtraukė į karą Irake. Būtent šis karas ir paskatino grandininę įvykių reakciją ir atvedė į dabartinį chaosą... Mes jau 12 metų kariaujame. Mes išleidome trilijonus dolerių... Aš labai bijau (ir labai to nenoriu), kad Amerika vis labiau yra įtraukiama į šį amžinojo karo liūną, iš kurio nebebus kelio atgal.“
Ar jūs džiaugiatės, kad mes esame nepakeičiami pasaulyje ir klestintys namuose? Svarbiausia, reikia neprarasti optimizmo. Kažkodėl čia į galvą šauna senas posakis.
„Viskas yra taip blogai, kad blogiau jau būti negali“, - sako pesimistas.
„Gali, gali“, - paprieštarauja optimistas.
