Jau ne kartą esame rašę apie dirbtinai žiniasklaidos keliamas krizes, ragindami kritiškai žiūrėti į bet kokią informaciją. Trečiadienį Chicago Tribune, remiantis penkerių metų analize, išspausdino žurnalistinį tyrimą, kuriame teigiama, kad „daug mokytojų neturi tinkamos kvalifikacijos“. Pažiūrėkime atidžiau, ar tai tėra dėmesį atkreipiančios antraštės, ar išties savo vaikus atiduodame į nekvalifikuotų, nežinia iš kur atsiradusių mokytojų rankas.
Turėti kvalifikaciją šiam darbui reiškia, kad mokytojas turi būti išklausęs tam tikrą kiekį dėstomų dalykų koledže ir būti išlaikęs kelis testus. Tiesa, kad geras dalyko išmanymas mokytojui yra labai svarbus, tačiau realybė yra ta, kad mūsų mokytojų licencijavimo sistema geriems mokytojams kuria apribojimus, o ne galimybes. Viskas atsiremia į tai, kokios klasės mokinius mokytojas gauna, ar jis turi dėstyti bendruosius dalykus, ar tik vieną dalyką – nuo to priklauso, kokius tiksliai dalykus mokytojas turi būti išklausęs koledže. Nei patirtis, nei įspūdingas išsilavinimas čia nėra svarbu.
Minėtame straipsnyje pažymima, kad „milžiniškoje Čikagos valstybinių mokyklų sistemoje, kurioje dauguma vaikų yra iš skurdžiai gyvenančių šeimų ir priklauso mažumoms, federaliniais 2011-2012 metų duomenimis, maždaug 900 iš 23 000 mokytojų nebuvo pilnai licencijuoti“. Stipriai pasakyta, tiesa? Mums įspūdį paliko tai, kad buvo pasirinkta rašyti skaičius, o ne procentines išraiškas, nes tada aiškiai matytųsi, kad 900 „nepilnai licencijuotų“ mokytojų sudaro neįspūdingus 4 procentus visų pedagogų. Čia reikėtų reaguoti priešingai – džiaugtis, kad tokia „milžiniška“ sistema geba turėti 96 procentus tinkamai kvalifikuotų žmonių.
Straipsnyje taip pat pažymima, kad „sistema, skirta prižiūrėti tinkamą mokytojų licencijavimą, leidžia kai kuriems pedagogams dirbti kelis mėnesius ar net metus, iki jie gauna reikiamą kvalifikaciją“. Taip, tokia praktika yra taikoma visur, ypatingai mokytojams persikvalifikuojant ar keliant kvalifikaciją. Pavyzdžiui, reikia išklausyti 9 užsiėmimus, norint gauti dvikalbio mokymo licenciją, ir už tai, kaip ir už bet kokius kvalifikacijos kėlimus, mokytojai moka iš savo kišenės. Natūralu, kad pedagogas negali sau leisti stabdyti savo karjeros, kad atsidėtų tik mokymuisi (juolab, kad tai ir užtrunka).
Dažniausiai tinkamos dėstomo dalyko kvalifikacijos (ar licencijos) neturintys žmonės mokyti tą dalyką yra priimami tokiu atveju, kai tas dalykas yra ne privalomasis, o pasirenkamasis arba papildomas dalykas. Štai straipsnyje buvo pateiktas pavyzdys, kaip Barringtono mokykloje viena jauna mokytoja dėsto psichologiją ir ekonomiką (pasirenkamieji dalykai), nors yra baigusi socialinius mokslus. Ekonomika, beje, patenka į socialinių mokslų sritį; psichologija irgi nėra labai nutolusi. Ar ši mokytoja idealiai tinkama šiam darbui? Nebūtinai, tačiau tai pasakyti būtų galima tik įvertinus jos pamokas, o ne teoriškai skaičiuojant jos išklausytus dalykus.
Prie straipsnio taip pat buvo pateikti 2010 metų duomenys, iš kurių matome, kad tais metais licencijas gavo 4 511 anglų kalbos mokytojų, tačiau tik 478 (arba 9 procentai) buvo priimti į darbą. Remdamiesi šia informacija žurnalistai padarė išvadą, kad „tinkamai neparuoštų ir reikalingų kvalifikacijų neturinčių mokytojų samdymas vyko ir tada, kai buvo galima rinktis iš licencijuotų kandidatų“. Reikia prisiminti, kad licencija dar nereiškia, kad kandidatas yra tinkamas. Dar yra žmogiškosios savybės, vertybės ir patirtis. Be to, 2010 metais laisvų vietų mokytojams buvo itin mažai dėl vykdomų švietimo biudžeto apkarpymų. „Aš tais metais ieškojau darbo, tačiau nepaisant to, kad turiu visas reikiamas licencijas ir nemažai patirties, radau vos vieną anglų kalbos mokytojo vietą, Southwest mokykloje“, - pasakoja tuo metu 15 metų mokytojavimo patirtį turėjęs Ray‘us Salazaras.
Nėra nieko blogo atkreipti visuomenės dėmesį į švietimo problemas, tačiau labai negerai yra pasėti nepagrįstas abejones žmonių, ypatingai tėvų, galvose, o paskui pamiršti paanalizuoti, kas priverčia mokyklų direktorius priimti šiuos, dažniausiai laikinus, sprendimus: biudžeto apkarpymai, mokytojų licencijavimo tvarkos pokyčiai, įdarbinimo tvarka, priimti netinkami sprendimai vietos, valstijos, nacionaliniu mastu.
Jei iš tiesų mūsų sistemoje vos 4 proc. mokytojų yra netinkami darbui, tai mums labai pasisekė. Turime įtarimų, kad yra ne visai taip. Tačiau tai mažai ką turi bendro su biurokratine licencijavimo tvarka.
