Tęsinys. Pradžia – praėjusiame numeryje.
Amerikos mokslo pasiekimų asociacija, vadinanti save didžiausia nevyriausybine mokslo gynimo ir propagavimo grupe, šiais metais išplatino ataskaitą, pavadintą „Ką mes žinome“, kurioje yra detaliai žiūrima į klimato kaitą ir jos pasekmes. Ataskaitoje yra daroma išvada, kad stichinės nelaimės, tokios kaip potvyniai, mus ištinka vis dažniau ir stipriau. Tačiau čia yra priduriama, kad be situacijų nupasakojimo ir orų prognozių, sunku kurį nors vieną potvynį tiesiogiai susieti su anglies dioksido emisijomis.
„Šiltnamio dujos perkrovė klimatą, kaip steroidų vartojimas perkrovė smūgiavimą beisbolo Didžiojoje lygoje,“ rašoma ataskaitoje. „Per beisbolo sezoną steroidų eroje mes matėme daugiau ir ilgesnių bėgimų per bazes, nors ir negalime nė vieno iš šiuos smūgius atlikusių susieti su steroidų vartojimu. Panašiai ir čia: nors mes negalime kurio nors vieno stichijos šėlsmo tiesioginiais ryšiais susieti su klimato kaita, kai kurios ekstremalios oro apraiškos...šiandien yra dažnesnės.“
Padidėjęs ekstremalių oro apraiškų dažnumas yra itin didelė problema Čikagoje, kur nuotekų sistema buvo sukurta surinkti lietaus vandenį prieš beveik 120 metų. Audros vandens surinkimo sistemos buvo sukurtos remiantis prielaida, kad jos įvyksta po vieną maždaug kas dešimtmetį, tais laikais, kai gyventojų skaičius mieste buvo daug mažesnis, sako Robertas Moore‘as, vadovaujantis Gamtos išteklių tarybos klimato pasiruošimo komandai, įsikūrusiai Čikagos centre. „Klimato kaita jau egzistuojančią problemą tik suaštrina,“ teigia jis.
Miesto nuotekų sistema persipildo tada, kai mieste iškrinta colis kritulių, o nuotekos patenka į Čikagos upę. Jei iškrenta daugiau nei pusantro colio kritulių miesto mastu per dieną, pasakoja Moore‘as, tada yra užtvindomi rūsiai ir nukenčia gyventojų kasdienis gyvenimas ir banko sąskaitos.
Vietos inžinieriai sutaria, kad problema yra rimta, ir jie intensyviai ruošiasi ją spręsti. Jie susipažino su besikeičiančiais oro modeliais, tačiau nemano, kad iš to būtų galima išskirto kokią nors vieną priežastį. Jie nekaltina žmogaus sukurtos Apokalipsės.
„Klimato kaita yra politinis terminas,“ sako Čikagos metropoliteno vandens utilizacijos departamento vadovas Davidas ST. Pierre‘as. „Tačiau negalima ignoruoti fakto, kad per pastaruosius penkerius metus mūsų oras drastiškai pasikeitė.“
Požeminė audros ir nuotekų vandens saugykla yra pajėgi sutalpinti 2.7 mlrd. galonų perviršio. Iki 2015 m. talpykla galės talpinti 7.5 mlrd. galonų, iki 2029 m. – 17.5 mlrd. galonų, pasakoja St. Pierre‘as.
„Kai projektas bus baigtas, daugiau nebus jokių užtvindymų,“ sakė jis. „Mes šią problemą sprendžiame, gal net aktyviau nei bet kuris kitas miestas JAV.“
Per ateinančius penkerius metus Čikaga išleis $50 milijonų „žaliajai“ potvynių prevencijai, ją vykdydami palaipsniui, drauge su kapitaliniais infrastruktūros remontais. Pavyzdžiui, tiesiant naują kelių asfaltą, drauge bus sudedami taip vadinami prancūziški drenažai, pasakojo Karen Hobbs, aplinkosaugos politikos analitikė, prisidėjusi prie Čikagos klimato veiksmų plano. Mieste bus daugiau lietvamzdžių ir lietaus talpyklų, absorbuojančių takų ir medžių. Hobbs teigimu, tikslas yra atrasti natūralių būdų sumažinti liūčių nuotėkį 250 mln. galonų.
--
Praėjus savaitei po balandžio mėnesio potvynio, Burns grįžo į savo namus. Prieš tai ji juos išvalė nuo vandens, išdezinfekavo balikliu ir paliko juos džiūti laikinai persikėlusi pas senelius, gyvenančius už poros mylių. Su savimi ji pasiėmė vos kelis drabužius, nes nenorėjo ten pernelyg įsitaisyti, žinodama, kad jos laukia dar daug darbų.
Moteris pateikė prašymą $15 000 paskolai iš Federalinės kritinių padėčių valdymo agentūros, kad galėtų sutvarkyti namą, pakeisti sugadintus buitinius prietaisus ir kieme pasodinti specialų vandenį absorbuojantį sodą su lietvamzdžiais, vandens talpykla ir vingiuojančiu žvyro keliuku.
Burns prisidėjo prie miesto potvynių paramos ir darbo grupės. Ji rašė miesto valdžiai ir kalbėjo tarybos susirinkimuose. „Ką daryti mums, pietinės miesto dalies gyventojams? Ką daryti tiems, kas yra seni, ligoti ar neturtingi? Negi nėra būdo užtikrinti, kad šie žmonės kasmet nebūtų stichijų išvaromi iš savo namų?“
Moteris susitiko su santechniku, kuris už $2000 pardavė jai potvynių kontroliavimo sistemą (vidutiniškai ji kainuoja $10 000). Vieną birželio popietę, praėjus daugiau nei metams po potvynio, ji stebėjo, kaip jis kasa duobę greta jos namų. Jei sistema suveiks, požeminė vandens talpykla surinks perteklinį vandenų jam dar neperpildžius vamzdžių.
„Šioje vietoje prisodinsiu daug gėlių,“ šypsosi ji.
Burns negali kontroliuoti lietaus ar jo sustabdyti. Tačiau ji ketina ginti savo žemės lopinėli, kad ir kaip viskas keistųsi.
