Vokietija, Prancūzija ir dar kelios kitos šalys pateiks ultimatumą Vengrijai ir Lenkijai, reikalaujantį priimti joms paskirtas migrantų kvotas arba rizikuoti būti išmestoms iš Europos Sąjungos. Primename, kad 2015-aisiais ES nustatė dviejų metų trukmės planą perkelti 160 000 į Europą iš Vidurio Rytų ir Afrikos atvykusių migrantų į kitas bloko šalis, tačiau Vengrija ir Lenkija atsisakė leisti pabėgėliams būti perkeltiems į jų teritorijas.
Vengrija viena pirmųjų pareiškė nesutinkanti su migrantų pasidalijimo sistema, o Lenkija jau kuris laikas ignoruoja Europos Komisijos kritiką, bei siekė vetuoti buvusio savo premjero Donaldo Tusko paskyrimą Europos Tarybos prezidentu. Abi šalys taip pat ignoravo ES pasiektą susitarimą į kitas šalis perkelti migrantus, atvykusius į pietų Europą, siekiant palengvinti naštą Italijai ir Graikijai.
Dabar ES lyderiai planuoja imtis ultimatumo prieš euroskeptiškai nusiteikusią Vengriją ir Lenkiją, kurias valdo populistinės ir nacionalistinės vyriausybės. Greičiausiai jis bus pateiktas šį rudenį, įsibėgėjus „Brexit“ deryboms.
„Jos turės pasirinkti: ar nori likti europietiškoje sistemoje, ar ne. Negalima šantažuoti Europos Sąjungos, vienybė turi savo kainą“, - sakė vienas aukšto rango diplomatas.
Europos teisingumo teismas jau po kelių savaičių turėtų pateikti savo sprendimą dėl migrantų kvotų sistemos legalumo, o teisybė, kaip manoma, bus ES pusėje.
„Tvirtai tikime, kad teismas patvirtins sistemos legalumą, - sakė diplomatinis šaltinis. – Tuomet šalys privalės jos laikytis. Jeigu jos to nedarys, susidurs su pasekmėmis, tiek finansinėmis, tiek politinėmis. Daugiau jokių išsisukinėjimų. Daugiau jokio „viena koja šen, kita ten“. Mes į tai žiūrime labai griežtai.“
Savo ruožtu, Vengrija tvirtina, jog sprendimas perkelti pabėgėlius į to nenorinčią šalį yra „kultūriškai ir konstituciškai neprotingas“. Lenkija taip pat perėjo į šią poziciją po to, kai po 2015 m. spalio rinkimų į valdžią atėjo euroskeptiška vyriausybė.
Viktoras Orbanas, prieštaringai vertinamas Vengrijos ministras pirmininkas, yra raginęs uždaryti šalių sienas 2015-ųjų vasarą, migrantų krizei pasiekus savo piką, ir galiausiai įsakė pastatyti tvorą ties Vengrijos siena su Serbija, o dabar stato dar ir antrą sieną. Pernai metais, surengus referendumą šiuo klausimu, jis taip pat pažadėjo pakeisti šalies konstituciją, kad parlamentas galėtų vetuoti bet kokius planus dėl pabėgėlių priėmimo.
„Žinoma, niekas apie tai nekalba, bet faktas yra tas, kad visi teroristai iš esmės yra migrantai, - prieš dvejus metus Orbanas sakė „Politico“. – Klausimas tas, kada jie visi sumigruos į Europos Sąjungą.“
Vienas Vengrijos kaimas netoli šalies pietinės sienos taip pat uždraudė musulmoniškas tradicijas ir islamišką aprangą. To kaimo meras žiniasklaidai su pasididžiavimu pasakojo apie savo „musulmonų medžioklę“, kuomet vengrai gaudo nelegalius migrantus, bandančius kirsti sieną.
Nors kovai prieš migrantų kvotas vadovauja euroskeptiškosios Vengrija bei Lenkija, jos karo lauke nėra vienos. Nutarimas dalintis politinio prieglobsčio prašytojais yra kritiškai vertinamas ir kai kurių kitų ES šalių, įskaitant Austriją, Slovakiją, bei Čekijos Respubliką, kurios taip pat dangstosi Vengrijos ir Lenkijos pavyzdžiu, kad atitolintų privalomą pabėgėlių perkėlimą į savo teritorijas. Praėjusią savaitę Austrija jau pateikė oficialų prašymą Europos Sąjungai buvo atleistai nuo tolimesnio pabėgėlių priėmimo.
Oficialiais duomenimis, iki šiol buvo perkelta vos 16 000 iš 160 000 pabėgėlių, o iki galutinio termino pabaigos liko vos šeši mėnesiai. Vokietija, Prancūzija ir Italija siekia pakeisti šią laikiną priemonę nuolatine migrantų kvotų sistema, jos vykdymą užtikrinant baudomis ir kitomis bausmėmis toms šalims, kurios ją ignoruotų.
Pernai birželį bendras pabėgėlių skaičius visame pasaulyje pasiekė 65 milijonus – tai reiškia, kad maždaug 1 procentas globalinės populiacijos buvo priversta bėgti iš savo namų, daugiausiai dėl karinių konfliktų, kitų žiaurumų, bei skurdo.
