Pamenate, koks tai jausmas, kai pilve skraido drugeliai? Pasirodo, posakiai, mūsų pilvus susiejantys su mūsų elgesiu, nėra tik tuščios metaforos. Visa daugėja mokslinių įrodymų, kad bakterijos virškinamajame trakte gali turėti įtakos mūsų emocijoms ir elgesiui.
Žmogaus virškinamajame trakte karaliauja dešimtys tūkstančių bakterijų rūšių. Jau yra įrodyta, kad šios bakterijos ne tik reguliuoja virškinimą, bet turi įtakos ir svorio kontrolei bei potraukiui skirtingiems maisto produktams - taip, šie mažieji nenaudėliai yra kalti dėl to, kad šokoladinis keksiukas jus traukia labiau nei brokolio šakelė.
Dabar kai kurie mokslininkai atranda įrodymų ir tam, kad tie patys mikrobai gali daryti įtaką ir mūsų smegenų cheminiams procesams. Kol kas nėra visiškai aišku, kaip tai vyksta. Vienas iš variantų - tai vyksta per klajoklinį nervą, smegenis jungiantį su skrandžiu. Bakterijos stimuliuoja klajoklinį nervą, o šis savo ruožtu skatina įvairių neuromediatorių (neurotransmiterių) - smegenų chemikalų, iš dalies nulemiančių tai, ką mes galvojame ir kaip jaučiamės - išsiskyrimą.
Pelės, užaugintos steriliuose burbuluose, kuriuose nėra jokių bakterijų, pasižymi autizmo tipo socialiniais bruožais. „Mes ištyrėme šių gyvūnų smegenis ir pamatėme žymius serotonino sistemos bei baltymų, atsakingų už lankstumą, lygio pokyčius“, - savo naujausio TEDMED pristatymo metu sakė neurologijos profesorius iš Airijos universiteto Korko koledžo Johnas Cryanas.
Vienas tyrimas atskleidė, kad tokioms pelėms davus tam tikro probiotiko, jų autizmo simptomai pranyko. Tuo tarpu kitu probiotiku ėmus maitinti nerimastingus graužikus, sumažėjo pastarųjų nerimo lygis.
Ir tai galioja ne tik pelėms. 2011 m. nedidelė savanorių grupė dalyvavo bandyme, kurio metu 30 dienų vartojo Lactobacillus helveticus ir Bifidobacterium longum. Visų dalyvavusių eksperimente depresijos lygis sumažėjo. Po dviejų metų UCLA nustatė, kad sveikų moterų, kurios dukart per dieną vartojo jogurto, smegenų dalyse, atsakingose už emocijas, atsirado pokyčių.
Dabar Cryanas ir kiti mokslininkai iškėlė spekuliatyvią teoriją, kad mūsų virškinamojo trakto bakterijos vaidino svarbų vaidmenį ankstyvųjų žmonių socialinių asmenybių vystymesi. Evoliucionuojant visuomenei, žmonėms reikėjo geriau vieniems kitus suprasti tam, kad galėtų bendradarbiauti, dalintis resursais, gaminti įrankius, medžioti, poruotis ir auginti vaikus. Remdamasis tyrimais su autistėmis, bakterijų neturinčiomis pelėmis, Cryanas daro prielaidą, kad urvinius žmones mokytis sutarti tarpusavyje paskatino būtent žarnyno bakterijos. Pažvelkime į tai iš bakterijų perspektyvos: kuo geriau žmonės sutaria, tuo labiau jie klesti ir dauginasi. O tai reiškia daugiau gyvenamosios terpės žarnyno bakterijoms.
„Žmonėms yra kur kas palankiau ir naudingiau gyventi socialinėmis grupėms. Tačiau tai yra palankiau ir bakterijoms, - sakė Cryanas, savo teoriją paskelbęs moksliniame straipsnyje, pasirodžiusiame Frontiers in Cellular and Infection Microbiology. - Bet kas, kas padidina galimybę perduoti ir platinti kokio nors organizmo genus, yra evoliucijos varomoji jėga. Socialinių grupių sudarymas leido savo genus perduoti ir plėsti tiek žmonėms, tiek bakterijoms.“
Visi šie tyrimai kol kas yra ankstyviausiose savo stadijose. Mes kol kas nežinome, kokie probiotikai pagydys tam tikrus specifinius psichologinius simptomus. Cryanas perspėja, kad nereikėtų skubėti savo antidepresantų dozės išmainyti į jogurto indelį, o verčiau palaukti išsamesnių mokslinių tyrimų rezultatų.
„Probiotikai yra vaistai, - sakė Cryanas. - Vaistai turi tam tikras užduotis, ką jie privalo padaryti. Jei jus vargina alergija ir jūs imsite vartoti antihistaminą, jums palengvės, o jei pasirinksite kažką iš statinų grupės, jūsų simptomai nepranyks.“ Cryanas mano, kad kitas žingsnis yra „sukurti tikslinius probiotikus, kad mes aiškiai žinotume jų individualų ir kolektyvinį poveikį.“
Žinant, kad dauguma pacientų yra labai nepatenkinti dabartiniais antidepresantais ir jų šalutiniu poveikiu, šios naujienos yra daug žadančios ir džiugios: galbūt netolimoje ateityje iš tiesų galėsime savo nuotaiką pagerinti paprasčiausiai pakeisdami savo virškinamojo trakto mikroflorą. Taigi, panašu, kad tai, ką mes valgome, turi didžiulę įtaką visam mūsų organizmui ir ne tik fiziniam kūnui, bet ir emocijoms, jausmams, pojūčiams ir elgesiui. Arba, kaip sako gydytojas Cryanas, „jūsų paties būsena priklauso nuo jūsų žarnyno būklės“.
