Gražią dovaną Baltijos kelio 25-mečio ir 75-ųjų Ribentropo-Molotovo pakto metinių minėjimo proga JAV lietuviams pateikė Lietuvių Fondas, pakvietęs į susitikimus su vienu Sąjūdžio iniciatorių, legendinės roko grupės „Antis“ įkūrėju ir dainininku Algirdu Kaušpėdu.
Visi tie, kurie prieš 25-erius metus stovėjo Baltijos kelyje, gerai prisimena tą nuostabų jausmą, kuris taip gražiai perduotas dainoje „Bunda jau Baltija“. Net sapne nesapnuotas Baltijos kelias buvo tikras stebuklas. Dar didesnis stebuklas buvo ore tvyrojęs besiartinančios nepriklausomybės jausmas. Tiesa, kažkur giliai širdyje tas laisvės jausmas tvyrojo gerokai prieš Baltijos kelią. Žinojome apie Sąjūdį, dalyvaudavome „Roko maršuose“ per Lietuvą, kuriuose, pasiskelbusi „perestroikos“ grupe, koncertuodavo grupė „Antis“. „Roko maršai“ visiems, ypač to meto jaunimui, buvo kelias į laisvą Lietuvą.
Pamačius skelbimus, kviečiančius į susitikimus su architektu, legendinės roko grupės „Antis“ įkūrėju ir dainininku, vienu iš Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių, iniciatyvinės grupės nariu, Sąjūdžio tarybos nariu, Kauno iniciatyvinės grupės nariu, tarybos nariu, Vilniaus miesto garbės piliečiu, ne vieną mūsų užtvindė prisiminimai apie brangias Sąjūdžio akimirkas, apėmė praėjusių dienų jaudulys. Tad nieko keista, kad į susitikimus, kurių buvo trys, su garsiuoju Kaušpėdu atvyko daug žmonių. Atėjo ne tik tie, kurie klausėsi jo koncertų „Roko maršų“ laikais Lietuvoje, bet ir tie, kurie apie šį žmogų žinojo tik iš laikraščių.
„Manęs dažnai klausia: „Kaip jus pristatyti, ponas Kaušpėdai? Architektas, verslininkas, muzikantas, poetas, visuomenės veikėjas? Kaip jums patogiau“, – atsakau. Ir pagalvoju - man tai tėra vieno ir to paties asmens – mano, skirtingos kaukės... Tai nesu aš, arba tai ne visiškai aš. Tai vaidmenys, kuriuos tenka ar teko vaidinti. Vaidmenys, kurių pareikalavo gyvenimas, lyderystė...“, – portalui lrytas.lt sakė A. Kaušpėdas.
Daugelis, rugpjūčio 22 d. atvykusių į susitikimą su A. Kaušpėdu Lietuvių dailės muziejuje, Lemonte, tikriausiai tikėjosi jo dainų, tačiau šį kartą „Anties“ įkūrėjas ir dainininkas nedainavo. Jis išdėstė „15 ’Front Man’ taisyklių“, leidusių susirinkusiems sužinoti, kaip iš tikrųjų grupės pasirodymai tampa legendiniais, kaip tomis taisyklėmis vadovaujasi žmogus, stovintis ant scenos, kaip susidaro grįžtamasis ryšys tarp scenoje esančių ir salėje sėdinčių žiūrovų. Ko reikia, kad žiūrovai, susirinkę į koncertą, ne tik klausytųsi stovinčių ant scenos, bet ir patys dalyvautų renginyje?
Be jokios abejonės, tam, kad valdytum auditoriją, reikia būti „frontmenu“ – lyderiu. Lyderystė – jausmų, intonacijų, formos pasaulis. Šalia to jis pabrėžė, kad, būdamas „frontman“ vaidmenyje, turi visą laiką mokytis, visada matyti aplinką, mokėti numalšinti baimės scenai jausmą, išmokti valdyti publiką, kartais sveika pasižiūrėti į save iš šono ir pasitikrinti kosmopolitišką požiūrį bei bendravimą. A. Kaušpėdo žodžiais, žmogus turi mokytis tinkamos elgesio ir išraiškos formos – mokytis grakščiai dėvėti kaukes ir gerai suprasti, kada laikas užsidėti ir/ar nusiimti vadovo kaukę, kokia sritis tai bebūtų.
Vakaro svečias sakė esąs įsitikinęs, jog be savęs netapsi lyderiu, be lyderio nerasi savęs. A. Kaušpėdo nuomone, forma tokia pat svarbi, taip ir turinys. Forma turi būti darnoje su turiniu. Turinys be formos – nesuprantamas. „Būti lyderiu – reiškia valdyti formą, būti savimi – valdyti turinį. Būti lyderiu – žinoti „kaip” , būti savimi – žinoti „ką“, – sakė kalbėtojas. Besiklausant supranti, kad tos pačios taisyklės tinka ne tik stovint ant scenos, bet ir kitose gyvenimo srityse.
Po susitikimo su čikagiečiais, A. Kaušpėdas, lydimas LF pirmininko Mariaus Kasniūno, skrido į Vašingtoną, D.C., kur rugpjūčio 24 d. gausus būrys lietuvių rinkosi į susitikimą su juo Lietuvos Respublikos ambasadoje.
„Šį sekmadienį ambasadoje siautėme su Algirdu Kaušpėdu. Buvo didelė garbė bendrauti su žmogumi, kuris be savo muzikinės šlovės buvo vienas svarbiausių asmenų Nepriklausomybės aušroje. <…> Pagrindinis Algirdo tikslas, kaip jis paaiškino ambasadoje – atverti kelius vertybiniam jaunimui aktyviai įsijungti į naujos, stiprios Lietuvos kūrimą, tapti tokiais pačiais „frontmenais“, kuriuo jau 30 metų yra Algirdas, – skaitome LR ambasados „Facebook“ ambasadoriaus Žygimanto Povilionio žodžius, parašytus po susitikimo. – Tai – vienas iš geresnių sekmadienių šiemet ambasadoje.“
Trečiasis susitikimas su Kaušpėdu vyko rugpjūčio 28 d. Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Niujorke. Šį kartą svečias susirinkusiems kalbėjo kita tema – apie mus supančius zombius. Kas jie? „Mūsų gyvenime zombiai pasireiškia mirusiomis arba mirtinomis idėjomis, priklausomybėmis ir manijomis. Zombiai gyvena mūsų galvose – smegenyse, ne veltui jos yra didžiausias zombių skanėstas. Todėl ne visada galime atpažinti zombius iš pirmo žvilgsnio“, – sako „Anties“ lyderis Algirdas Kaušpėdas.
Jo teigimu, zombių pavidalas apgaulingas, ir atidžiai stebėdami galime jį atpažinti savyje. A. Kaušpėdo teigimu, žmonės pamiršta, kad tikrieji zombiai slepiasi po kasdienėmis „normalių žmonių“ kaukėmis, tačiau pradėję kalbėti ir veikti jie greitai išsiduoda. Pavykus atskleisti tikrąjį apsimetėlio veidą, muzikantas ragina nedelsti ir kibti su juo į kovą. Ar pavyks zombius nugalėti? Žinia, visiškai juos išnaikinti nepavyks, tačiau reikia kovoti su šalį apėmusiais, mus ėdančiais puikybės, godumo, tinginystės, girtuoklystės ir kitokias zombiais.
„Lietuvoje šiuo metu nestinga laisvės, kūrybiškumo ir entuziazmo. Daug gyvybės matau ir užsienio lietuvių bendruomenėse. To nebūtų, jei prieš ketvirtį amžiaus nebūtume išviję sovietinių zombių atgal į tundrą ir iš kruvinos Ribentropo–Molotovo pakto pasirašymo sukakties nebūtume sukūrę savo laisvės šventės. Baltijos kelio fenomenas – tai, kad iš pralaimėtojų tapome laimėtojais. Todėl ši pergalė reikšminga kiekvienam lietuviui: tiek gyvenančiam Lietuvoje, tiek svetur“, – ne kartą yra teigęs muzikantas.
Trys susitikimai, trys skirtingos paskaitos. Net ir praėjus dviem savaitėms po susitikimų, dar vis kalbama apie juos. Jei taip – pranešėjas sudomino klausytoją. Kiekvienas matė „savąjį“ Kaušpėdą, tačiau, atrodo, abejingų jo pasisakymams nebuvo. O ar ne tai ir yra lyderio bruožas?
Visose trijuose susitikimuose žinomą menininką lydėjęs LF tarybos pirmininkas džiaugiasi, kad renginiai pavyko ir kad A. Kaušpėdas tapo LF nariu. Tai dar vienas pavyzdys, kad palengva perimamos geriausios JAV lietuvių aukojimo tradicijas.
Be šių susitikimų A. Kaušpėdas, kartu su kitais atlikėjais, rugpjūčio 23 d. dalyvavo įspūdingoje šventėje Daley Plaza, Čikagoje, kurios pagrindinis rėmėjas buvo Lietuvių Fondas. Ir net tą dieną pliaupęs lietus nesukliudė tūkstančiams lietuvių, latvių, estų, ukrainiečių, amerikiečių ir kitų laisvę mylinčių žmonių susikibti rankomis už laisvę ir taiką pasaulyje.
Visi šie susitikimai ir įvairiuose JAV miestuose vykę 25-ųjų Baltijos kelio ir 75-ųjų Ribentropo-Molotovo pakto metinių minėjimo renginiai – tai raginimas nepamiršti vienybės idėjų, padėjusių Lietuvai išsikovoti laisvę. Kaip Baltijos kelią prieš 25-erius metus kūrėme vieningai, taip ir šiomis dienomis turime būti budrūs, turime stiprinti savo tautinę tapatybę.
Laima Apanavičienė
