Pasaulinio garso žurnalistui, kovojusiam su vyriausybe, kad galėtų atskleisti dešimtis milijonų jo šalies piliečių mirčių per Kinijos Didįjį badą, buvo uždrausta palikti šalį ir atsiimti premiją už savo gyvenimo darbą Jungtinėse Valstijose.
Yangas Jishengas, karjerą baigęs Pekino oficialios naujienų tarnybos „Xinhua“ korespondentas, gruodžio mėnesį buvo apdovanotas Harvardo universiteto teikiamu prestižiniu Louis M. Lyonso apdovanojimu už jo „ambicingus ir bebaimius reportažus“ apie vieną mirtiniausių XX a. žmogaus sukurtų tragedijų. Premija, kurią Yangas tikėjosi kitą mėnesį asmeniškai atsiimti per specialią ceremoniją Masačusetse, buvo skirta už jo 2008 m. knygą „Tombstone“. 1 200 psl. apimties darbas, laikomas autoritetingiausia tragedijos, kurią vis dar bando paslėpti Kinijos komunistų lyderiai, apžvalga ir kruopščiai aprašo siaubingą 1958-1961 m. bado mastą, per kurį, autoriaus žiniomis, mirė mažiausiai 36 mln. žmonių, įskaitant ir jo paties tėvą.
Praėjusiais metais pranešęs apie sprendimą pagerbti Yangą, Harvardo universitetas išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad tokiu būdu tikimasi pripažinti visus drąsius ir pasišventusius savo darbui žurnalistus, kurie kovoja tam, „kad aprašytų tamsiausias ir sunkiausias žmonijos kančias“. Tačiau Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“, kurioje dirbo Yangas, uždraudė 75-erių autoriui vykti į JAV ir atsiimti šį apdovanojimą. Yangas Vakarų žiniasklaidai telefonu sakė, kad jam yra draudžiama keliauti į užsienį ar bendrauti su užsienio reporteriais. Jis nedetalizavo, kokiu būdu „Xinhua“ gali jam neleisti išvykti iš šalies. Pati Kinijos naujienų agentūra situaciją pakomentuoti atsisakė.
Yangas Jishengas gimė Kinijos centrinėje Hubėjaus provincijoje 1940 m., likus devyneriems metams iki to laiko, kai valdžią perėmė Mao Dzeduno komunistai. Jaunystėje jis buvo aktyvus partijos narys, į kurią įstojo 1964 m. Po poros metų baigęs elitinį Pekino Tsinghua universitetą jis greitai gavo darbą „Xinhua“ žinių tarnyboje, kur dirbo iki pat 2001-ųjų, kuomet išėjo į pensiją. Tačiau žurnalisto entuziazmas partijai mažėjo jam keliaujant po Kiniją darbo reikalais, kuomet jis ėmė suprasti tikrąjį žmogiškosios tragedijos mastą, kurį šaliai atnešė Mao Dzeduno siekis kuo greičiau ją industrializuoti.
„Pagrindinis kaltininkas buvo Mao“, - vėliau yra sakęs Yangas.
10-ojo dešimtmečio pradžioje, dar labiau pasibaisėjęs valdžia po Tiananmenio aikštės žudynių, žurnalistas ėmė slapta dėlioti nuo visuomenės akių paslėptą badmečio istoriją, kaip būdą prisiminti visus, kurie neteko savo gyvybių. Jis keliavo po visą šalį, slapčia imdamas interviu iš nukentėjusiųjų ir rinkdamas įrodymus apie katastrofą, kuri dar yra vadinama Kinijos holokaustu.
„Aš tiesiog jaučiau labai stiprų troškimą išsiaiškinti tiesą, - sakė Yangas „The Guardian“ 2012-aisiais. – Aš buvau apgautas ir nebenorėjau būti toliau apgaudinėjamas.“
Precedento neturintis jo tyrimas – knygos forma išleistas Honkonge 2008 m. ir iki šiol nepasiekiamas žemyninėje Kinijoje – uždirbo jam aplodismentus iš viso pasaulio. Autorius už savo darbą gavo visą eilę tarptautinių apdovanojimų ir anksčiau ne kartą keliaudavo į užsienį jų atsiimti. Dar lapkritį jis lankėsi Švedijoje, kur priėmė Stiego Larssono apdovanojimą už „žurnalistinę drąsą, kurią parodė ieškodamas įrodymų ir atskleisdamas tiesą“ apie Didįjį badą.
Draudimas jam išvykti iš šalies yra dar vienas ženklas, rodantis politinės įtampos didėjimą Kinijoje. Nuo to laiko, kai 2012 m. prezidento kėdę užėmė Xi Jinpingas, Kinijos akademikai, žurnalistai, rašytojai, teisininkai ir aktyvistai skundžiasi didėjančiu spaudimu iš vyriausybės. Analitikų teigimu, daugybė talentingų jaunų Kinijos žurnalistų keičia profesiją, iš dalies dėl susirūpinimo augančia cenzūra. Tuo tarpu istorikai skundžiasi, kad gauti prieigą prie vyriausybės archyvų su medžiaga apie tokius jautrius laikotarpius kaip Didysis badas tampa vis sunkiau.
Nuo to laiko, kai 2012 m. prezidento kėdę užėmė Xi Jinpingas, Kinijos akademikai, žurnalistai, rašytojai, teisininkai ir aktyvistai skundžiasi didėjančiu spaudimu iš vyriausybės. Analitikų teigimu, daugybė talentingų jaunų Kinijos žurnalistų keičia profesiją, iš dalies dėl susirūpinimo augančia cenzūra.
Angliškos savo knygos versijos įžangoje Yangas rašo, kad jo 15 metų trukęs badmečio tyrimas buvo bandymas atskleisti, kaip totalitarinė sistema bando sistemingai ištrinti bet kokius atsiminimus apie žmonijos tragedijas.
