Boksininkas, filantropas ir aktyvistas Muhammadas Ali (tikr. vardas Cassius Marcellus Clay Jr.) gimė 1942 m. sausio 17 d. Luisvilyje, Kentukyje. Laikomas vienu geriausių atletų per visą bokso istoriją, Ali jau nuo labai jauno amžiaus parodė, kad nebijo jokių iššūkių – tiek ringe, tiek ir už jo ribų. Augdamas segregacijos laikotarpiu, Ali savo kailiu patyrė rasinę diskriminaciją, kuri greičiausiai prisidėjo prie jo aistros boksui.
Ali savo gyvenimo talentą atrado per netikėtą likimo posūkį, būdamas vos dvylikos. Jo dviratis buvo pavogtas, ir Ali pasakė policijos pareigūnui Joe Martinui norintis sumušti vagį. „Na, geriau jau išmok kautis prieš pradėdamas mušti žmones“, - tąkart jam pasakė Martinas. Be darbo policijos nuovadoje, jis taip pat vietiniame sporto klube treniravo jaunus boksininkus.
Ali ėmė kartu su Martinu mokytis bokso ir greitai pradėjo karjerą. 1956 m. jis laimėjo savo pirmąjį Auksinių pirštinių turnyrą naujokų grupėje, o po trejų metų laimėjo ir nacionalinį Auksinių pirštinių čempionatą.
Olimpinis auksas
1960-aisiais Ali laimėjo vietą JAV olimpinio bokso rinktinėje ir iškeliavo į Romą, Italiją. 6 pėdų ir 3 colių ūgio (190 cm) Ali buvo grėsminga figūra ringe. Jis ypač išgarsėjo savo kojų darbu bei galingais smūgiais. Laimėjęs pirmuosius tris mačus, Ali sutriuškino Zbigniewą Pietrzkowskį iš Lenkijos ir buvo apdovanotas aukso medaliu.
Grįžęs į gimtinę Ali tapo tikru Amerikos didvyriu. Per visą 7 dešimtmetį kovotojas atrodė nesustabdomas ir laimėjo visus savo mačus, iš kurių daugelis baigdavosi nokautais. 1963-aisiais jis nugalėjo britų sunkiasvorių čempioną Henry Cooperį, o 1964 m. nokautavo Sonny Listoną ir tapo pasaulio sunkiasvorių čempionu.
Dažnai vadindavęs save „pačiu geriausiu“, Ali nesibodėjo apipilti save pagyromis. Jis buvo pagarsėjęs savo įgūdžių liaupsinimu prieš kovą ir spalvingais epitetais bei frazėmis. Vienoje garsesnių savo citatų, jis reporteriams pareiškė galintis bokso ringe „skrieti kaip drugelis, gelti kaip bitė“.
Persivertimas į islamą
Tačiau įžūlus įvaizdis nuslėpė tai, kas vyko asmeniniame boksininko gyvenime. Savo šlovės viršūnėje jis ėmė ieškoti dvasinių vertybių ir 1964 m. nusprendė prisijungti prie juodaodžių musulmonų grupės „Islamo tauta“. Iš pradžių jis vadino save „Cassius X“, bet galiausiai pasirinko naująjį vardą - Muhammadas Ali. Po dvejų metų, Ali pradėjo kiek kitokią kovą, kai atsisakė būti imamas į kariuomenę. Jis teigė esąs praktikuojantis musulmonas, kurio jo religinės pažiūros draudžia jam kautis Vietnamo kare.
1967 m. JAV teisingumo departamentas iškėlė prieš jį ieškinį ir boksininkas buvo pripažintas kaltu dėl to, kad atsisakė būti priimamas į kariuomenę. Vis dėlto, po ilgo teisminio mūšio Ali susigrąžino savo reputaciją, tačiau karjeroje jam nepasisekė taip gerai. Bokso asociacija atėmė iš jo pasaulio čempiono titulą ir uždraudė jam užsiimti šiuo sportu trejus su puse metų.
Sugrįžimas į ringą
1970 m. grįžęs į ringą, Ali laimėjo savo pirmąjį mačą po priverstinės pertraukos, Atlantoje nokautavęs Jerry Quarry. Kitąmet Ali susigrūmė su Joe Frazieriu mače, kuris buvo pavadintas „Amžiaus dvikova“. Boksininkai kovojo 15 raundų, kol Frazieris trumpam paguldė Ali ant žemės ir, teisėjų sprendimu, jį taip nugalėjo. Ali vėliau sutriuškino Frazierį per pakartotinį susitikimą 1974 m.
1974 m. vyko ir kita legendinė kova, pavadinta „Griausmu džiunglėse“. Ali stojo į kovą su tuometiniu pasaulio sunkiasvorių čempionu George‘u Foremanu ir turbūt pirmą kartą buvo laikomas silpnesniu už savo jaunesnį ir galingesnį priešininką, tačiau greitai nutildė visus kritikus, kai nugalėjo Foremaną ir susigrąžino čempiono titulą. Kitą dieną jis paskelbė besitraukiantis iš bokso.
Filantropinė veikla
Baigęs profesionalo karjerą, Ali visas jėgas skyrė filantropijai. 1984 m. jis paskelbė sergąs Parkinsono liga ir įkūrė Muhammado Ali Parkinsono centro fondą Finikse, Arizonoje. Bėgant metams, Ali taip pat rėmė parolimpines žaidynes, fondą „Make a Wish“ bei kitas organizacijas. 1998 m. jis buvo paskirtas Jungtinių Tautų taikos pasiuntiniu dėl humanitarinio darbo besivystančiose šalyse.
2005 m. atidarydamas Muhammado Ali centrą savo gimtajame Luisvilyje, jis pasakė: „Aš esu paprastas žmogus, kuris sunkiai dirbo, kad išvystytų man duotą talentą. Aš tikėjau savimi ir tikiu kitų gerumu. Norėjau pastatyti šį tą daugiau, nei tik pastatą savo sporto trofėjams. Norėjau vietos, kuri įkvėptų žmones būti geriausiais, kokiais tik gali, kad ir ką jie pasirinktų daryti, ir padrąsinti juos gerbti vienas kitą.“
