Kruopščiai plaunate rankas ir geriate vitaminą C, bet vis tiek sugebėjote pasigauti peršalimą nuo savo kolegos? Norint išvengti peršalimo ar gripo svarbiausia yra žinoti faktus ir netikėti mitais, kuriuos pasistengėme išsklaidyti, kad šaltąjį sezoną liktumėte sveiki.
Peršalimas gali virsti gripu. Netiesa. Paprastas peršalimas ir gripas yra respiratorinės ligos, tačiau jas sukelia skirtingi virusai, sako dr. Kennethas Steieras, Niujorko Touro osteopatinės medicinos koledžo medicinos profesorius. Kartais šios ligos atrodo identiškos, nes abi jos sukelia panašius simptomus, tačiau esminis skirtumas tarp jų tas, kad gripo simptomai yra kur kas sunkesni nei peršalimo, ir sukelia karštinę, kūno skausmus, didžiulį nuovargį bei sausą kosulį. Tuo tarpu peršalus mus daugiausia kamuoja sloga ir užsikimšusi nosis. Be to, peršalimai retai kada paguldo žmones į ligoninę dėl komplikacijų, o Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, kiekvienais metais daugiau nei 200 000 žmonių yra hospitalizuojami dėl su sezoninio gripo epidemija susijusių komplikacijų.
Gripas nėra rimta liga. Iš tiesų, tai labai rimta liga. Pasak CDC, nuo 5 iki 20 proc. JAV gyventojų kasmet suserga gripu, o praėjusiais metais nuo su gripu susijusių priežasčių mirė 146 vaikai. „Tai geras argumentas pasiskiepyti, - sako Steieras. – Žmonės su astma, širdies problemomis ar vyresni nei 65 m. amžiaus labiau rizikuoja mirti susirgę gripu, nes jų imuninė sistema nėra itin stipri.“ Nėščios moterys taip pat turėtų pasiskiepyti.
Sausas arba šaltas oras jus susargdins. „Šaltas oras jus sušaldo, o šiltas – sušildo, bet nė vienas jų nesukelia gripo ar peršalimo, nes tas ligas sukelia virusai“, - aiškina Steieras. Tiesa, nors ir nepasigausite ligos nuo žiemiško šaltuko, drėgnas oras gali padėti palengvinti savijautą, jeigu jums sunku kvėpuoti. Išbandykite šiltą dušą, sauną ar šalto oro drėkintuvą – jie palengvins sunkaus kvėpavimo simptomus, siejamus su peršalimu ir gripu.
Neikite į lauką šlapia galva. Steiero teigimu, nėra jokių mokslinių įrodymų, kad šis senas mitas turi tiesos. Temperatūra didžiojoje JAV dalyje iš tiesų nukrenta rudens ir žiemos laikotarpiu, kai daugybė žmonių suserga peršalimu ar gripu, tačiau jūsų galva niekuo nesusijusi su infekcijomis.
Jeigu pasiskiepijote nuo gripo, esate saugūs. Nebūtinai – iš esmės, gripo vakcina apsaugo nuo H1N1, H3N2 ir gripo tipo B. Tačiau ši vakcina apsaugo tik nuo maždaug 70-80 procentų gripo virusų, egzistuojančių duotuoju sezonu, sako Steieras. Vis dėlto, geriau yra pasiskiepyti negu po to gailėtis. Steiero teigimu, skiepytis nuo gripo turėtų visi.
Šaltuoju sezonu sportuoti nereikėtų. Visai priešingai. Aktyvi diena užkerta kelią peršalimui, tačiau jeigu jau susirgote, mankšta pasveikimui įtakos neturės. Jeigu peršalote, bet vis tiek norite nueiti į savo sporto klubą, būtinai nuvalykite treniruoklį antibakterinėmis servetėlėmis ir nusiplaukite rankas, kad neužkrėstumėte kitų. Vis dėlto, sergant geriausia yra įsiklausyti į savo paties kūną – verčiau kurį laiką pailsėkite, o jeigu visai negalite gyventi be sporto, apsiribokite paprastais pratimais namuose.
Kosint reikia prisidengti burną rankomis. Jokiu būdu to nedarykite! „Rankos gali perduoti infekciją kam nors kitam“, - įspėja Steieras, jeigu jūs, pavyzdžiui, nusikosėsite į delną, o tada kam nors paduosite ranką ar paliesite durų rankeną, kurią vėliau lies pusė jūsų bendradarbių. Vietoje to, stenkitės kosėti į savo alkūnės linkį, o jeigu jau nusikosėjote į delną, kuo greičiau nusiplaukite rankas ar pasinaudokite dezinfekciniu skysčiu, kad nepaskleistumėte savo virusų.
