Partija, raginusi rinkėjus referendume balsuoti prieš atominę elektrinę, o dabar tęsianti dešiniųjų projektą, kenkia sau. Tai pareiškė vienas socialdemokratų lyderių, Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas. Praėjusią savaitę pranešta, kad bus kuriama tarpinė bendrovė su Japonijos koncernu „Hitachi“, kuri toliau stums į priekį Visagino atominės elektrinės statybą. Ši žinia sukėlė naujų bangų valdančiojoje Socialdemokratų partijoje.

– Ar žinojote apie Energetikos ministerijos, taigi ir Vyriausybės planus? Kaip vertinate šį žingsnį?

– Ne, nežinojau. Man tai buvo naujiena. O patį veiksmą vertinu labai paprastai – tai bandymas atgaivinti negyvėlį.

– Kodėl taip manote?

– Visuomet buvo aišku, kad Lietuva viena nepajėgs pastatyti naujos branduolinės elektrinės, tai bus jai per brangu. Todėl tai turėjo būti keturių valstybių regioninis projektas. Jos visos kartu turėjo jį vykdyti, tačiau to taip ir neatsitiko.

– Bet juk energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius sakė, kad nauja bendrovė toliau kalbėsis su regioniniais partneriais, kuriuos ir sieks įtraukti į projektą. O jį jau per derybas su „Hitachi“ esą pavyko atpiginti milijardu litų.

– Nieko apie tai nežinau ir tai man skamba tuštokai. Jokių poslinkių regionine linkme kaip nėra, taip nėra. O milijardas į vieną ar į kitą pusę – dar ne esmė. Man nekart teko diskutuoti su ekspertais, kurie įtikinamai įrodinėjo, jog naujos atominės jėgainės kaina – tai ne tik pačios jos statybos, bet ir daugelis kitų dalykų, apie kuriuos mažai kalbama. Pavyzdžiui, Lietuvos tinklų atjungimas nuo rusiškosios sistemos ir jų dažnių suderinimas su vakarietiškąja. Taigi visa tai, kas dabar vyksta, man atrodo keistai ir nesuprantamai. Keistai turėtume atrodyti ir akyse pačių japonų, su kuriais toliau žaidžiame šiuos žaidimus. Juk senų seniausiai reikėjo pasakyti, kad šio projekto mes netęsime, ir nebeklaidinti žmonių.

– Tai kodėl, jūsų manymu, projektas tęsiamas, jei iš tiesų jis jau žlugęs? O gal ta tarpinė bendrovė – vis dėlto naujas žingsnis į priekį?

– Prisiminkime, kam, atėjus į valdžią konservatoriams, 2008 metais buvo sukurta Energetikos ministerija. Juk jos pagrindinė paskirtis buvo statyti naują atominę elektrinę, o visi kiti energetikos projektai – antrojoje vietoje. Todėl štai dabar ir reikia tokių tarpinių bendrovių, kurios pateisintų ministerijos egzistenciją. Kito racionalaus paaiškinimo aš nematau.

– J.Neverovičius niekada neslėpė, jog yra už tai, kad dešiniųjų projektas būtų tęsiamas. Bet sunkiai įsivaizduojama, kad jis tai darytų be premjero Algirdo Butkevičiaus, nors ir atostogaujančio, palaiminimo. Juk būtent jūsų partijos lyderio dėka šis reikalas taip rusena jau daugiau nei pusantrų metų. O iškart po Seimo rinkimų jūs su bendraminčiais kritikavote partijos vadovus, jog projektas nebuvo uždarytas. Ką manote dabar?

– Taip, mes savo partijos suvažiavime dar prieš rinkimus agitavome žmones referendume balsuoti prieš šį projektą ir prieš naują atominę elektrinę apskritai. Mūsų Vyriausybės programoje, prie kurios ir aš prisidėjau, apie atominę energetiką kalbama gana miglotai. Tačiau mūsų pozicija per referendumą buvo aiški. Taigi dabar labai keistai turėtume atrodyti ir žmonių, kurie už mus balsavo, akyse.

– Bet juk referendumas buvo patariamasis, o ne privalomasis.

– O koks skirtumas, jei gerbiame rinkėjų valią? Po to, kai jie mums patarė, mes turėjome kuo greičiau priimti atitinkamą sprendimą. Kita vertus, jei vis dėlto norime projektą toliau plėtoti, privalome rasti būdą vėl pasiklausti rinkėjų. To irgi nebuvo padaryta.

– Gal tokia partijos vadovybės pozicija dėl branduolinės energetikos atsiliepė ir socialdemokratų rezultatams per pastaruosius rinkimus?

– Nemanau, kad tai turėjo daug įtakos. Tačiau tokie dalykai kuria bendrą neigiamą atmosferą ir kaupiasi. Taigi ateityje dėl šio blaškymosi galime ir nukentėti.Dėl visų svarbių strateginių projektų privaloma diskutuoti. Sprendimai neturėtų būti priimami kur nors užkulisiuose ar tik kelių asmenų.

– Gal premjeras, kuris pats po rinkimų žadėjo tuojau pat užbaigti projektą, taip elgiasi dėl taikos su Prezidentūra ir jos spaudžiamas?

– Kaip sakė didis politikas Vytautas Landsbergis: „Kas galėtų tai paneigti?“ (Juokiasi.)