Nuo 1998-ųjų žmonės visame pasaulyje gyvena sveikiau ir ilgiau. Tačiau vidutinio amžiaus baltaodžiai Jungtinėse Valstijose serga ir miršta vis didesniais skaičiais. Šią tendenciją pirmiausia palaiko ir sustiprina asmenys su vidurinės mokyklos ar mažesniu išsilavinimu. Būtent tokias niūrias išvadas pateikia šią savaitę išplatinta „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS) ataskaita.
„1978-1998 metais 45-54 metų baltaodžių mirtingumas JAV mažėjo vidutiniškai 2 procentais kasmet, o tai atitiko vidutinį mažėjimą dar šešiose tirtose šalyse (Prancūzijoje, Vokietijoje, JK, Kanadoje, Australijoje ir Švedijoje) ir visų kitų pramoninių šalių vidurkį. Po 1998-ųjų, kitose turtingose šalyse mirtingumas ir toliau mažėjo vidutiniškai po 2 procentus kasmet, o JAV, priešingai, mirtingumas kasmet kilo po pusę procento. Daugiau jokioje kitoje turtingoje šalyje tokios tendencijos nepastebėta“, – rašoma tyrimo išvadose.
„Tai reiškia, kad mirė pusė milijono žmonių, kurie neturėjo mirti, – interviu „Washington Post“ sakė 2015 metų Nobelio ekonomikos premijos laureatas ir vienas iš tyrimo autorių Angusas Deatonas. – Tai 40 kartų daugiau nei Ebolos aukų. Šis skaičius labai panašus į mirtingumą nuo ŽIV ir AIDS.“
Didėjančio mirtingumo priežastys nėra įprasti amerikiečius žudantys dalykai, tokie kaip diabetas ir širdies ligos. Šiuo atveju – tai savižudybės, apsinuodijimas alkoholiu ir narkotikais bei alkoholio sukelta kepenų cirozė.
Pati prasčiausiai situacija yra tarp turinčių žemiausią išsilavinimą. Mirtingumas dėl visų priežasčių vidurinės mokyklos (ar mažesnį) išsilavinimą turinčiųjų tarpe 1999-2013 metais išaugo 134 mirtimis 100 tūkstančių žmonių, kai tuo pat metu koledže studijavusių mirtingumas beveik nepasikeitė, o koledžą baigusių – truputį nukrito. Šios amžiaus grupės amerikiečiai taip pat prasčiausiai vertino savo sveikatą – net 1 iš 3 skundėsi nuolatiniais sąnarių skausmais.
PNAS analizė atskleidžia kelių visuomenės sveikatos nelaimių, pastaraisiais metais užklupusių „kūdikių bumo“ kartą, samplaiką. Mirtingumas nuo narkotikų perdozavimo 45-64 metų amžiaus žmonių grupėje 1990-2010 metais išaugo 11 kartų, o beveik 90 procentų šiomis dienomis pirmą kartą pabandžiusių heroiną žmonių yra baltaodžiai. (Daugelis heroiną atranda per receptinius nuskausminamuosius, kurie šio amžiaus grupei padeda nuo lėtinių skausmų, tačiau taip pat gali situaciją ir pabloginti.)
Sausį Ligų kontrolės ir prevencijos centrų ataskaita atskleidė, kad per metus nuo apsinuodijimo alkoholiu miršta 2 200 amerikiečių, o trys ketvirtadaliai jų yra 35-64 metų. 2012 metų Sveikatos reikalų departamento tyrimas išsiaiškino, kad baltaodžių vidurinės mokyklos nebaigusių moterų mirtingumas taip išaugo per pastaruosius 18 metų, kad dabar šioms moterims mirtis gresia 5 metais anksčiau nei jų motinoms.
Bendra tendencija atskleidžia, kaip dažnai mirties priežastimi tampa alkoholis, narkotikai ir savižudybės – t.y. tie dalykai, kurių žmonės, patenkinti savo gyvenimu, paprastai nesigriebia. Tad kas kamuoja mažiau išsilavinusius „kūdikių bumo“ kartos atstovus? Vienas įtikinamas paaiškinimas, kurį pateikia mokslininkai, yra finansinė našta. Per pastaruosius 15 metų sparčiai nyko darbo vietos gamybos ir statybų sektoriuose, kur istoriškai dirbo koledžo išsilavinimo neturintys asmenys.
Beveik pusė į 5 ir 6 dešimtį įkopusių amerikiečių verslininkų nėra sukaupę pakankamai pinigų pensijai, kad galėtų tęsti sau įprastą gyvenimo būdą, bet jei dirbtų iki 65 metų. Tai ypatingai slegia „kūdikių bumo“ kartą, kuri buvo auginama su amerikietiškos svajonės pažadu.
„Po produktyvumo sulėtėjimo 8 dešimtmečio pradžioje ir vis didėjant pajamų nelygybei, „kūdikių bumo“ atstovai yra pirmoji karta, kuri sulaukusi vidutinio amžiaus supranta, kad jų gyvenimas nebus geresnis nei jų tėvų“, – pažymi Deatonas ir tyrimo bendraautorė, jo žmona ir kolegė, Prinstono universiteto ekonomikos profesorė Anne Case.
Deatonas ir Case pabrėžia, kad vidutinio amžiaus žmonės kitose šalyse taip pat patyrė finansinių iššūkių, ypač per 2009 metų recesiją. Tačiau jie nemiršta tokiais tempais kaip penkiasdešimtmečiai amerikiečiai. Esminis skirtumas – tose šalyse yra garantuojamos patogios senatvės pensijos, todėl išsivysčiusiose Europos šalyse pensija negresia skurdu tokiu plačiu mastu kaip čia.
„JAV pagrinde naudoja apibrėžtų įnašų pensijų planus, susietus su akcijų rinkos rizikomis, o Europoje apibrėžtų išmokų pensijos vis dar yra norma, – rašo Deatonas ir Case. – Ateities finansinis neužtikrintumas JAV darbuotojus tikėtinai slegia labiau.“
Tragiška, tačiau ši našta minėtiems amerikiečiams tampa per sunki dar iki pensijos.
