Kalbant apie Ilinojaus politikos situaciją, galima spėti, kad rinkėjai ne per daug apsidžiaugtų, jei reikėtų rinkti dar daugiau žmonių. Juk tai reiškia dar daugiau politikų, tiesa? O jei tai būtų ne politikai, o vietinė mokyklų taryba? Ilinojaus apskritys jau renka savo mokyklų tarybas, tai nedaroma tik Čikagoje.
Bendruomenių grupių koalicija ir Čikagos mokytojų sąjungos nariai surinko pakankamai parašų 37-iose apylinkėse, kad į vasario mėnesio rinkimų biuletenį įtrauktų ir patariamojo referendumo klausimą: Ar norite renkamos mokyklų tarybos?
Mes jau matėme tokias pastangas įvairiose šalies vietose. Tai vyksta Nevarke ir Naujajame Džersyje, kur meras Rasas Baraka laimėjo rinkimus, savo kampanijai pasirinkęs siekį „atsiimti savo mokyklas“, ir metęs iššūkį savo pirmtako Cory Bookerio ir gubernatoriaus Chriso Christie įtvirtintoms reformoms.
Čikagos mero rinkimuose matome ryškų nuomonių išsiskyrimą šiuo klausimu. Žinoma, meras Rahmas Emanuelis yra prieš renkamą Čikagos švietimo tarybą. Dabar jis pats paskiria žmones į šias pareigas.
Miesto tarybos narys Bobas Fioretti, kaip visada, karštai palaiko tai, kam priešinasi Emanuelis. Kaip ir Kuko apygardos įgaliotinis Jesusas „Chuy“ Garcia, nors iš pradžių jis sakė esąs „neapsisprendęs“ šiuo klausimu. Fioretti pozicija aiški kaip dieną.
„Mes vieninteliai visoje valstijoje, kurie nerenkame mokyklų tarybos. Nejaugi mūsų nestebina tokia situacija? Manau, laikas tai pakeisti. Mokyklų tarybai to reikia. Galų gale turi pagaliau ir čia atsispindėti mūsų miesto įvairovė“, - sakė jis, tikindamas, kad vietinis balsavimas suteiks galimybę išreikšti savo nuomonę ir būti išgirstiems, o išrinktieji asmenys atstovaus bendruomenių, o ne kokius nors politinius interesus.
Šio klausimo varomasis impulsas Čikagoje buvo kontraversiškas Emanuelio sprendimas uždaryti 50 mokyklų tose miesto bendruomenėse, kurių daugumą sudaro afroamerikiečiai, skurdžiausiose miesto dalyse. Po mokyklų uždarymo didžiausias (nors ir ne vienintelis) pasipiktinimas kilo dėl to, kad vaikams į savo naująsias mokyklas teko eiti per gaujų valdomas teritorijas. Tai paskatino išplėsti Saugių kelių tinklą, kad būtų užtikrintas mokinių saugumas kelyje į mokyklą ir atgal.
„Jie neklausė niekieno nuomonės. Jie neklausė tūkstančių žmonių, atėjusių į susirinkimus. Jie neklausė administracinio teismo teisėjų. Visas tas reikalas su mokyklų uždarymu buvo grynų gryniausia šarada. Tai buvo vienpusis sprendimas čarterinių mokyklų naudai, kuris tik nuvylė ir atitolino bendruomenes“, - kalbėjo Fioretti.
Tuo tarpu Garcia išplatino švietimo politikos pareiškimą, išreikšdamas palaikymą renkamos švietimo tarybos idėjai ir kritikuodamas dabartinius tarybos narius už tai, kad vykdo mero, o ne mokesčių mokėtojų valią.
„Tai yra taryba, kuri mero įsakymu uždarė mūsų mokyklas ir apkarpė švietimo biudžetą. Ar taip būtų pasielgusi išrinkta taryba, atsakinga prieš piliečius?“ – retoriškai klausė Garcia.
Garcia patikino, kad jei laimės rinkimus, jo pirmas darbas bus kreiptis į valstijos įstatymų leidėjus su prašymu „atšaukti įstatymą suteikianti kontrolės teisę merui ir leisti Čikagai prisijungti prie likusio Ilinojaus ir rinkti savo tarybą“. Jei tai nenutiks, jis pažadėjo remtis federaliniu balsavimo teisių įstatymu ir mesti teisinį iššūkį paskirtajai tarybai.
Akivaizdu, kad tiek renkamos, tiek paskiriamos mokyklų tarybos rėmimas yra lemiamas politinių išskaičiavimų. Renkamos tarybos priešininkai remiasi pavyzdžiais iš kitų valstijų, kur mokyklų tarybos tapo itin politizuotos, o rinkimuose dalyvauja ne tik labai daug kandidatų, bet ir įplaukia labai daug pinigų iš įvairių šaltinių.
Fioretti turi sprendimą šiai problemai: paskirti rinkimų kampanijos išlaidų lubas. Žinoma, kadaise išlaidų lubos egzistavo ir mero rinkimuose – ir pažiūrėkite, kur mus tai nuvedė. Emanuelio kampanijos fondas yra perpildytas daugiau nei $10 milijonų be jokių apribojimų, kur ir kam jis juos gali leisti.
Emanuelio varžovams labai palanku tapti bendruomeninio judėjimo už renkamą tarybą reklaminiais veidais, juolab, kad šis klausimas vasarį garantuotai nuguls tame pačiame biuletenyje, kaip ir jų pavardės. Jau nekalbant apie tai, kad šį klausimą labai remia profesinės sąjungos ir įvairios organizacijos, kurios turi rinkiminių lėšų, kurių verkiant trūksta tiek Garciai, tiek Fioretti.
