Kliūtys, neleidžiančios Čikagos imigrantams gyventi savarankiško ir produktyvaus gyvenimo, bus iš lėto šalinamos pagal antradienį pristatytą šešių punktų „imigrantų integracijos“ planą. Šiame dviejų naujokų miesto tarybos narių ir bendruomenių grupių pristatytame plane yra įvairios rekomendacijos, kaip tai padaryti, įskaitant nemokamą (arba nebrangų) teisinį atstovavimą imigracijos teismuose; paskolas ir stipendijas, padedančias nelegalių imigrantų vaikams susimokėti prašymų pateikimo įmokas; didesnę apsaugą nuo deportacijos; ir pirmąją savivaldos identifikacijos programą.

Čikagos imigracijos politikos darbo grupė taip pat nori stiprinti mero Rahmo Emanuelio planą suteikti miesto paslaugas įvairiomis užsienio kalbomis ir apsaugoti mažesnes pabėgėlių grupes nuo „lingvistinės izoliacijos“, o taip pat įtraukti į Kalbinio prieinamumo nutarimą tuos viešojo saugumo departamentus ir valstybines mokyklas, kurioms buvo leista jo nesilaikyti.

Vienas iš projekto autorių, miesto tarybos narys Carlosas Ramirezas-Rosa, pripažino, kad šiuo metu nėra pats tinkamiausias laikas apsunkinti Čikagos mokesčių mokėtojus papildomomis išlaidomis net ir tokiam kilniam tikslui kaip imigrantų integracija. Tačiau Ramirezas-Rosa mano, kad kai yra noro, atsiranda ir galimybių.

„Jei norime būti draugiškiausiu imigrantams miestu JAV, turime investuoti kažkiek resursų. Mes susitikome su mero administracijos atstovais. Dalinamės idėjomis dėl šios programos, bandome ją įkainoti. O tada rasime, kaip ją finansuoti, – kalbėjo Ramirezas-Rosa. – Kai Niujorkas pradėjo teikti teisines paslaugas imigrantams, kuriems gresia deportacija, buvo sulaukta lėšų iš privačių fondų. Miestas pastebėjo, kad programa neša teigiamus pokyčius. Kai šeimą išlaikantis asmuo lieka mieste ir gali dirbti, jo šeima nebūna priklausoma nuo socialinės paramos.“

Emanuelis sukūrė darbo grupę, kuriai yra pavesta sukurti miesto savivaldos asmenų identifikacijos programos įgyvendinimo planą. Ši asmens tapatybės nustatymo programa turėtų padėti čikagiečiams gauti prieigą prie miesto paslaugų ir paramos, nepriklausomai nuo to, ar jie turi namus, ar yra benamiai, ir koks yra jų imigracinis statusas ar lytinė tapatybė. Tačiau tai irgi kainuos. Kaip finansinių bėdų prispausta Čikaga išgalės sumokėti už naują biurokratinį modelį?

„Žmonės yra pasirengę už tai mokėti. Mums tereikia išsiaiškinti, kiek tai kainuos“, – sako Ilinojaus koalicijos už imigrantų ir pabėgėlių teises vadovas Fredas Tsao. Jis pabrėžė, kad per pirmuosius septynis mėnesius tapatybės registravimo programai užsiregistravo 5 procentai visų Niujorko gyventojų.

„Mieste galiojantis tapatybės dokumentas suteikia galimybę identifikuoti žmones miesto reikmėms. Tačiau mes taip pat tikimės, kad toks dokumentas gali tapti pilietinio pasididžiavimo simbolius, nes jis suvienija visus miesto gyventojus kaip vieningą Čikagą“, – sakė Tsao, taip pat užsimindamas, kad dalį išlaidų svarsto padengti korporacinis rėmėjas.

1985 metais tuometinis meras Haroldas Washingtonas išleido vykdomąjį nutarimą, draudžiantį miesto darbuotojams vykdyti federalinius imigracijos įstatymus. Tokiu būdu meras protestavo prieš federalinės valdžios sprendimą tardyti miesto paslaugų siekiančius žmones ir atsitiktine tvarka atlikti miesto įrašų auditą, kad rastų nedokumentuotų imigrantų.

Po ketverių metų kitas meras Richardas M. Daley patvirtino šį įsaką. 2006 metais miesto taryba įsakymą patvirtino kaip įstatymą – tai vyko tuo metu, kai Kongrese virė aršūs debatai dėl imigracijos.

Minėtas įstatymas uždraudė miesto agentūroms klausti į jas besikreipiančių žmonių apie jų imigracinį statusą. Policijai uždrausta to klausti nusikaltimo aukų, liudininkų ir kitų įstatymų besilaikančių žmonių. Tačiau liko tam tikros teisinės spragos: pavyzdžiui, nėra nurodyta, kaip elgtis policijos pareigūnams, kai sustabdžius vairuotoją ir patikrinus jo istoriją paaiškėja, kad jam yra išduotas deportacijos orderis.

2012 metais Emanuelis įvedė taip vadinamą „Welcome City“ nutarimą, draudžiantį policijai sulaikyti nedokumentuotus imigrantus, nebent jiems yra išduotas kriminalinis orderis arba iškelti kaltinimai rimtu nusikaltimu. Ramirezas-Rosa sakė, kad naujosios programos ribose bus siekiama panaikinti bet kokias kitas likusias spragas bei sustiprinti Kalbinio prieinamumo nutarimą, kad visuose miesto departamentuose būtų galimybė gauti paslaugas „bet kokia kita nei anglų kalba, kuria kalba angliškai nekalbanti arba ribotai kalbanti grupė, kurią sudaro 100 000 asmenų arba 5 procentai miesto populiacijos (priklausomai nuo to, kuris skaičius mažesnis)“.