3 metai kelyje, 4 automobiliai, 100 valstybių, 200 tūkst. kilometrų ir po visą planetą skleidžiama Pasaulio Lietuvos idėja – tokį žygį per pasaulį Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio proga rengia aktyvūs keliautojai bei visuomenės veikėjai. Trečiadienį simbolinėje vietoje – Vilniaus Katedros varpinėje – pristatyti jau 4 metus trunkantys pasirengimo žygiui darbai, jo idėja, tikslai bei numatomi iššūkiai.
Nors trejus metus truksiančio žygio 4 automobiliais per pasaulį startas numatytas kitų metų rugpjūčio mėn., organizaciniai darbai pasiekė piko tašką – jau surinkta komanda, detaliai planuojamas maršrutas, nusidrieksiantis per 100 pasaulio valstybių, renkami žygio rėmėjai bei ambasadoriai, derinami užsienio valstybių leidimai, planuojamos techninės detalės.
Kelionė – didžiausias gyvenimo iššūkis
Vienas iš žygio idėjos autorių, jau 23 metus įvairias ekspedicijas organizuojančio „Klajūnų klubo“ vadovas Gintautas Babravičius pripažįsta, kad tai bus sunkiausia ir ilgiausia jo gyvenimo ekspedicija.
„Keliauju jau daugiau nei keturiasdešimt metų, per tą laiką teko organizuoti įvairiausius žygius. Tarp jų – ir pirmasis paauglystės savarankiškas plaukimas savadarbiu plaustu nuo Vilniaus iki Rusnės, ir tokios visai neseniai vykusios kelionės kaip jojimas žirgais iki Juodosios jūros ar dardėjimas 800 km pašto karietomis senuoju Sankt Peterburgas-Kaunas-Varšuva pašto keliu. Tačiau 3 metų žygis per pasaulį aplankant visus žemynus, išskyrus Antarktidą, būtų iššūkis bet kuriam keliautojui. Esu tikras, kad šis žygis bus didžiausias gyvenimo iššūkis, vainikuosiantis visą sukauptą kelionių patirtį, ir tuo pačiu bus geriausia įmanoma dovana Lietuvai šimtmečio proga“, – teigė G. Babravičius.
Pasak jo, žygio planavimo darbai jau trunka ketverius metus. „Darbų kiekis milžiniškas – vieną dieną turi važinėti po Lietuvą ir pristatinėti idėją visiems susidomėjusiems, kitą dieną jau reikia planuoti išankstinę kelionę į Aliaską, kur turėsime patikrinti galimybę automobiliais persikelti per Beringo sąsiaurį. Tai, beje, bus vienas didžiausių ir sunkiausiai prognozuojamų šios kelionės iššūkių“, – sakė „Klajūnų klubo“ vadovas.
Nors tikslus žygio maršrutas dar derinamas, siekiant įtraukti kuo daugiau lietuvių bendruomenių užsienyje, tačiau jau planuojama, kad jis drieksis aplink Baltijos jūrą, per Pamyro ir Tianšanio kalnynus, per bekraštes JAV lygumas, per Gobio, Atakamos, Namibijos ir Australijos dykumas, per Brazilijos džiungles, per Andus, per atšiaurią Rusijos tundrą, Beringo sąsiaurį, per Aliaskos upes bei kitas pasaulio vietas. Nepriklausomybės 100-mečiui pažymėti bus siekiama aplankyti net 100 pasaulio valstybių, surasti lietuvių bendruomenes jose ir kartu pasauliui papasakoti apie Lietuvą.
„Vis dar ieškome tinkamiausio pavadinimo žygiui, o kol kas jį vadiname naudodami keliautojo Mato Šalčiaus citatą – „Lietuvai apie pasaulį, pasauliui apie Lietuvą“. Manau, tai puikiai vienu sakiniu perteikia šio projekto idėją“, – teigė G. Babravičius.
Vienas iš tikslų – suvienyti pasaulio lietuvius
Architektas, grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas ne tik keliaus dalį žygio maršruto, bet ir yra kelionės idėjinio turinio kūrėjas.
„Kažkada teko prisidėti prie Lietuvos budinimo Sąjūdžio laikais, dabar matau galimybę prisidėti prie Pasaulio Lietuvos kūrimo. Praėjusį dešimtmetį Lietuva pasiekė esminius strateginius tikslus, dabar jaučiamas blaškymasis, neturime vieningos ateities vizijos. Manau, Pasaulio Lietuvos idėja, suvienijanti milijonus lietuvių visame pasaulyje, artimiausiu metu gali tapti nauja kelrode žvaigžde mūsų šaliai“, – komentavo A. Kaušpėdas.
Pasak jo, kelionė aplink pasaulį, kurios metu aplankoma dešimtys arba šimtai lietuvių bendruomenių įvairiose šalyse, gali būti vienas iš Pasaulio Lietuvos kūrimo katalizatorių.
Techninės detalės
Viena sudėtingiausių žygio planavimo dalių – išspręsti techninius bei logistikos klausimus. Jais rūpinasi verslininkas ir kelionių organizatorius Vaidotas Marozas.
„4 automobiliai turi būti parengti taip, kad atlaikytų 100 laipsnių temperatūrų skirtumą – nuo -50 iki +50 laipsnių. Kiekvienas iš jų turi būti pasirengęs nuvažiuoti po 200 tūkst. km, būti tinkamai paruoštas ir karščiausioms dykumoms, ir plukdymui per Beringo sąsiaurį. Bent menkiausia pasiruošimo klaida gali sustabdyti kelionę, todėl itin atsakingai atliekame šiuos namų darbus. Esu tikras, kad po pusantrų metų būsime visiškai pasirengę startui“, – komentavo V. Marozas.
Svarbi visos kelionės, truksiančios trejus metus, dalis – greitas informacijos perdavimas iš įvairiausių planetos taškų, tam užtikrinti žygeiviai gabensis satelitinę įrangą. Tokiu būdu kelionę bus galima sekti realiuoju laiku, žiūrėti parengtus reportažus arba skaityti keliautojų įspūdžius.
Projekto iniciatoriai jau sutarė su spaudos konferencijoje dalyvavusiu filmų apie keliones kūrėju Michaeliu Mattig-Gerlachu iš Vokietijos. Šis kūrėjas anksčiau padėjo įsikurti pirmosioms nevalstybinėms ir privačioms radijo stotims Lietuvoje, prisidėjo rengiant bendras ekspedicijas į Kamčiatką ir Afriką. Jis organizuos filmų apie kelionės metu aplankytas šalis kūrimą Vokietijos televizijai „Deutsche Welle“, fiksuos žygio akimirkas bei rengs reportažus pasauliui.
Žygio aplink pasaulį startas planuojamas 2016 m. rugpjūtį, grįžimas į Lietuvą – 2019 m. pabaigoje. Lietuvos nepriklausomybės 100 metų jubiliejų 2018 m. vasario 16 dieną žygeiviai preliminariais paskaičiavimais turėtų švęsti būdami Ekvadore.
Lietuvos šimtmečiui skirtą kelionę organizuojantis „Klajūnų klubas“ jau 23 metus rengia įvairias ekspedicijas, žygius po pasaulį. Keliautojai yra pasiekę Tunguską (1997 m.) Baikalą (2011 m.), Meksiką (1999 m.), Boliviją ir Peru (2005 m.), Mongoliją (2007 m.) ir kt.
Imkite ir keliaukite
Geras pavyzdys užkrečia, tad raginame į kelionę išsirengti ir tuos, kurie, galbūt, per darbus ir rupesčius jau pamiršo (o gal taip ir neatrado) keliavimo malonumą. Ir visiškai nebūtina, kad tas keliavimas būtų štai toks grandiozinis žygis. Tie, kurie vyksta į svetimą šalį savarankiškai, linkę išdidžiai save vadinti keliautojais, o tuos, kurie pasitelkia turizmo agentūros ar organizatoriaus pagalbą, pravardžiuoja turistais. Tačiau neišvengiama yra tai, kad net ir patys tikriausi keliautojai kartas nuo karto elgiasi kaip turistai, o pastariesiems tikrai įmanoma patirti tiek pat ar net daugiau įspūdžių, nei kad keliautojams. Juk tai, kaip pasiseks išvyka į svetimą, nepažintą kraštą daugiausia priklauso nuo pačių žmonių, o ne nuo to, kokiu būdu į šalį patenkama ar kas tą kelionę organizuoja.
Sakoma, kad turistai aplanko tik tradicines, visiems žinomas vietas. Tačiau ar tai blogai? Juk niekada negali žinoti, gal kylant į Eifelio bokštą ankštame lifte sutiksi savo gyvenimo meilę? O gal iš ten pat atsivers tokia miesto panorama, kurios niekada gyvenime nebegalėsi pamiršti. Tuo tarpu keliautojai, vien iš principo ar nusistatymo prieš šablonus, gali praleisti daug puikių galimybių pažinti šalį artimiau. Žinoma, turistai, savo ruožtu, neturėtų apsiriboti maršrutu, kurį, tarkime, pasiūlė organizatorius. Reikia nebijoti kiek nuklysti nuo plano ir apsižvalgyti aplinkui, pašnekinti vietinius gyventojus ar jei yra galimybė, pasiryžti žygiui į kalnus ir pan. Žinoma, nėra nieko blogo, jei atvažiavus į kokią šalį norisi tiesiog ramiai praleisti laiką prie baseino – kiekvienam savo.
Užkietėjusi keliautoja, Julliete Earth, sudarė sąrašą dalykų, kurių nei keliautojas, nei turistas neturėtų sakyti. Jie puikiai parodo, kad negalima turėti išankstinių nusistatymų ir į kiekvieną kelionę reikia žvelgti kaip į naują, netikėtumų kupiną patirtį.
„Žinai, jei jau pamatei vieną bažnyčią, tai pamatei visas.“
„Geriau neragausiu suši. Lažinuosi, kad man nepatiks.“
„Keliausiu, kai būsiu vyresnis ir turėsiu daugiau pinigų.“
„Neturiu laiko perprasti visų šalių, į kurias važiuoju, tradicijų. Elgsiuosi kaip noriu.“
„Nuotraukos atrodo šauniai, bet girdėjau, kad ten labai nesaugu.“
„Nesuprantu šitų žmonių.“
„Kam eiti į lauką? Viešbučio baras tiesiog nuostabus.“
„Nenoriu važiuoti į Prancūziją. Ten taip viskas nuvalkiota.“
„Niekaip negaliu sudėti daiktų į vieną krepšį.“
Taigi, turistai nuo keliautojų ne taip stipriai ir skiriasi: tiek vieni, tiek kiti nuvykę į svetimą šalį nori patirti naujų įspūdžių, susipažinti su vietiniais, padrybsoti prie jūros, išragauti neregėtų valgių... O visa tai padaryti galima tiek keliaujant savarankiškai, tiek su draugų, kolegų kompanija, tiek su turizmo agentūros pagalba. Svarbiausia, teigiamai nusiteikti ir tuomet net lietingiausia diena atneš kažką malonaus!
Nuotraukose: pasirengimo žygiui pristatymas.
