Atidėjo derybas dėl sankcijų Rusijai
Europos Sąjungos šalys trečiadienį atidėjo derybas, ar reikia pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai, kai Italija paprašė bloko lyderių išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu per ateinančią savaitę vyksiantį viršūnių susitikimą, pranešė diplomatiniai šaltiniai. 28 Bendrijos šalių ambasadoriai turėjo trečiadienį be jokių debatų dar šešiems mėnesiams pratęsti sankcijas, kurios buvo paskelbtos Rusijai dėl konflikto Ukrainoje, tačiau šis punktas buvo pašalintas iš darbotvarkės. Sankcijų klausimas vertinamas prieštaringai, todėl Roma sakė, kad sprendimą dėl sankcijų turėtų priimti ES lyderiai, kurie susitiks Briuselyje kitą savaitę. Italų šaltiniai patvirtino, kad Roma paprašė surengti diskusijas dėl sankcijų, nes tai yra svarbus klausimas, kurį reikia tinkamai aptarti. Tačiau tokios pozicijos nereikėtų vertinti kaip ženklo, jog Italija esanti nusistačiusi prieš sankcijas, pabrėžė jie. Nesutarimai, kaip būtų geriausia tvarkyti ryšius su Maskva, paaštrėjo, ES ir Vašingtonui mėginant įtraukti Rusiją į pastangas užbaigti karą Sirijoje.
Nesutaria dėl ekonominių migrantų
Lenkija pareiškė nepritarianti Didžiosios Britanijos premjero norui riboti išmokas imigrantams iš Europos Sąjungos, bet nenori, kad Britanija išstotų iš Bendrijos. Premjeras Davidas Cameronas atvyko į Varšuvą prieš kitos savaitės viršūnių susitikimą, kuriame, be kitų temų, lyderiai svarstys ir Londono reikalavimus reformuoti bloką prieš artėjantį referendumą dėl Britanijos narystės. Lenkijos premjerė Beata Szydlo pareiškė, kad kai kurie D. Camerono reikalavimai priimtini, bet vyriausybių vadovai nerado sutarimo dėl D. Camerono siekio atvykėliams iš kitų Europos Sąjungos šalių ketverius metus nemokėti daugelio socialinės paramos išmokų. Susitikimo išvakarėse Beata Szydlo jį pavadino nepriimtinu. Ir Europos Komisija yra pareiškusi, kad tai būtų bendrijos piliečių diskriminacija. „Žinoma, yra diskusijų ir temų, dėl kurių šiandien neradome visiško sutarimo. Bet manau, kad tai dalykai, kuriuos aptarsime toliau ir sieksime išspręsti bendru sutarimu. Tarp jų yra socialiniai ir išmokų reikalai“, – teigia Lenkijos ministrė pirmininkė.
M. Macri perėmė Argentinos vairą
Konservatyviojo sparno atstovas, verslui palankus Mauricio Macri ketvirtadienį buvo oficialiai inauguruotas naujuoju Argentinos prezidentu per ceremoniją, kurią boikotavo jo pirmtakė Cristina Kirchner. M.Macri inauguracija žymi naujos eros pradžią Argentinoje, kuri pasuko į dešinę po 12 metų trukusio C.Kirchner ir jos velionio vyro valdymo. M.Macri žada suteikti naują impulsą trečiajai pagal dydį Lotynų Amerikos ekonomikai, kuriai vėl gresia recesija, nutraukdamas protekcionistinius importo suvaržymus, sumažindamas didelius mokesčius žemės ūkio produkcijos eksportui ir atsisakydamas fiksuoto nacionalinės valiutos kurso. Šalis per trumpesnį nei paros laikotarpį turėjo tris prezidentus: C.Kirchner pareigas ėjo iki vidurnakčio, tuomet valstybės vadovo įgaliojimus perėmė Senato pirmininkas Federico Pinedo, kuris šias pareigas ėjo iki M.Macri inauguracijos. „Artėja didžiulių permainų banga“, - pažadėjo M.Macri lapkričio 22 dieną, kai iškovojo pergalę antrajame prezidento rinkimų ture, įveikęs kairiojo sparno kandidatą Danielį Scioli, kurį savo įpėdiniu norėjo matyti C.Kirchner.
Škotus įpykdė D. Trumpo komentarai
Škotijos vyriausybė trečiadienį atėmė regiono verslo ambasadoriaus pareigas iš JAV prezidento posto siekiančio milijardieriaus Donaldo Trumpo, o vienas universitetas panaikino jam suteiktą garbės laipsnį, kai šis nekilnojamojo turto magnatas paragino uždrausti musulmonams atvykti į Jungtines Valstijas. Tuo tarpu peticiją, raginančią uždrausti respublikonų prezidento rinkimų kampanijos favoritui atvykti į Didžiąją Britaniją, pasirašė jau per 358 tūkst. žmonių, kilus pasipiktinimo bangai dėl jo islamofobinių pareiškimų. D.Trumpas yra kelių golfo aikštynų Škotijoje savininkas ir turi šeimos ryšių su tuo Jungtinės Karalystės regionu. „Pono Trumpo neseni pareiškimai parodė, kad jis nebetinkamas būti Škotijos verslo ambasadoriumi“, – sakė vienas regiono vyriausybės atstovas, kai iš to verslininko buvo atimtas titulas „GlobalScot“ (Pasaulio škotas), suteiktas 2006 metais. D.Trumpas paragino „visiškai uždrausti musulmonams atvykti, kol mūsų šalies atstovai išsiaiškins, kas dedasi“ po praeitą savaitę Kalifornijoje įvykusių šaudynių, nusinešusių 14 žmonių gyvybių.
Ženevoje penktadienį vyks trišalės derybos dėl Sirijos
Rusija, Jungtinės Valstijos ir Jungtinės Tautos (JT) penktadienį Ženevoje rengia derybas dėl Sirijos, didindamos diplomatines pastangas išspręsti konfliktą šalyje, trečiadienį pranešė Rusija. Susitikime, kuriame bus toliau siekiama užbaigti daugiau nei 250 tūkst. žmonių gyvybių nusinešusį ketverių metų konfliktą, turėtų dalyvauti JT specialusis pasiuntinys Staffanas de Mistura. Sirijos opozicijos grupės trečiadienį pradėjo precedento neturinčias derybas Saudo Arabijoje. Šie debatai yra nelengvas mėginimas susivienyti prieš potencialias derybas su prezidento Basharo al Assado režimu. Šiame susitikime pirmą kartą atstovaujama įvairioms Sirijos opozicijos politinėms ir ginkluotoms grupėms, veikiančioms Sirijos viduje ir už jos ribų. Nuo spalio 17 šalių diplomatai surengė du susitikimus Vienoje, kur tarėsi dėl kelio gairių plano karui Sirijoje užbaigti. Trečiadienį JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pranešė ateinančią savaitę vyksiantis į Maskvą ir sakė, kad JAV siekia, jog būtų padėtas pagrindas paliauboms Sirijoje ir politinei pereigai toje šalyje.
Ukraina pasirengusi kovoti dėl nesumokėtos skolos
Kijevas trečiadienį pareiškė esąs pasirengęs kautis su Maskva teisme, kai Kremlius prigrasino paduoti Ukrainą į teismą dėl jos įsipareigojimų nevykdymo 2013 metais gavus iš Rusijos 3 mlrd. JAV dolerių paskolą, kurią būtina grąžinti šiemet. „Mes pasirengę kautis su Rusija teisme“, – sakė Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas per vyriausybės posėdį, kuriame svarstytas iš Maskvos Viktorui Janukovyčiui valdant Ukrainą gautos paskolos klausimas. Anksčiau trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė savo vyriausybei paduoti Ukrainą į teismą, jeigu ši nevykdys savo įsipareigojimų dėl 3 mlrd. JAV dolerių skolos Rusijai. Jis tai pasakė išklausęs finansų ministro Antono Siluanovo ataskaitą per vyriausybės posėdį, kuriame svarstytas skolos grąžinimo Rusijai klausimas. Kai A.Siluanovas pranešė, kad JAV atsisako duoti garantijas dėl Ukrainos skolos išmokėjimo ateityje, V.Putinas pasakė: „Keista. Jeigu jie taip užtikrinti tos šalies mokumu kitais metais, tai ketverius metus galima buvo kažkaip sudalyvauti, kad ši rizika būtų išskaidyta“.
Nuo cheminio karo iki cheminio terorizmo
Dar prieš Rugsėjo 11-osios įvykius buvo manoma, kad tuo metu aktyvios teroristų grupuotės „Al Qaeda“, „Hezbollah“ ir didelės palestiniečių grupės neturėjo galimybių panaudoti masinio naikinimo ginklo, tačiau tris pastaruosius dešimtmečius pasaulyje cheminio terorizmo grėsmė egzistavo ir ji gali tapti dar didesnė. Tarptautinis antiterorizmo institutas Izraelyje kartu su Prancūzijos CREST centru 1998-2000 m. atliko išsamų cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio terorizmo tyrimą. Iš 292 incidentų per pastaruosius tris dešimtmečius pusė buvo grasinimai. 35 iš 42 realių atakų buvo cheminės. Mokslininkų vertinimu, cheminis terorizmas buvo viena didžiausių grėsmių, nes teroristų organizacijos jau turėjo žinių apie chemikalus ir sprogmenis. Cheminių incidentų ir atakų skaičius smarkiai išaugo po Irano-Irako karo ir Antrojo Persijos įlankos karo. Beveik visi „Al Qaeda“ cheminio terorizmo scenarijai Europoje ir už jos ribų nepavyko, tačiau išpuoliai Libane, Sirijoje, Irake verčia keisti grėsmių vertinimą.
Azerbaidžano teismas išlaisvino garsią aktyvistę
Azerbaidžano teismas trečiadienį nurodė iš kalėjimo paleisti garsią šalies žmogaus teisių gynėją Leyla Yunus, savo sprendimą motyvuodamas blogėjančia moters sveikata. Baku apeliacinio teismo teisėjas skyrė LYunus lygtinę penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, atmetęs ankstesnio teismo aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. 59 metų L.Yunus kenčia nuo kelių susirgimų, tarp jų diabeto ir hepatito C. Taikos ir demokratijos instituto prezidentė į kalėjimą pateko rugpjūčio mėnesį, nuteista už sukčiavimą ir mokesčių vengimą. Jos vyras Arifas Yunusas, kuriam dėl panašių kaltinimų taip pat buvo skirta septynerių metų įkalinimo bausmė, dėl silpnos sveikatos į laisvę buvo paleistas lapkričio mėnesį. L. ir A.Yunusai ir jų šalininkai sako, kad jiems iškelti kaltinimai yra suklastoti ir politiškai motyvuoti. Leyla Yunus rugsėjo mėnesį skundėsi, kad kalėjime ją žiauriai sumušė apsaugininkai. L. ir A.Yunusai buvo suimti praėjusiais metais dėl įtarimų šnipinėjimu aršiausiai azerų priešininkei Armėnijai. Porai dar iškelti kaltinimai dėl išdavystės kitoje byloje.
