Lietuva nesilaiko sutarimo?

Europos Komisija paskelbė inicijavusi dvi pažeidimo procedūras prieš Lietuvą, kuri delsia perkelti Europos Sąjungos direktyvas dėl pabėgėlių į nacionalinę teisę. „Europos Komisija tam, kad užtikrintų tos prieglobsčio sistemos veikimą, šiandien pradėjo 40 pažeidimo procedūrų, tarp jų yra dvi pažeidimo procedūros prieš Lietuvą, kadangi Lietuva nėra pranešusi dėl dviejų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Giedrius Sudikas. Pasak jo, Lietuva šias direktyvas turėjo perkelti ir apie tai Europos Komisiją informuoti iki liepos 20 dienos. Viena direktyva apima tarptautinės apsaugos žmonėms suteikimo ir panaikinimo bendrą tvarką, kuri nustato procedūras ir taisykles, kada suteikiama tarptautinė apsauga pabėgėliams, kada ji gali būti atšaukiama, kaip ji suteikiama įvairiose teritorijose. Antroji direktyva yra dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo normų, nustatant minimalius pabėgėlių priėmimo standartus. Vidaus reikalų viceministro Elvino Jankevičiaus teigimu, dvi minėtos direktyvos jau yra perkeliamos – jos apima Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, kurioms po pateikimo praėjusią savaitę pritarė Seimas.

Apdovanoti žydų gelbėtojai

Antradienį, Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse, prezidentė apdovanojo 47 asmenis, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido. Dauguma jų apdovanoti po mirties. „Dabar tarp mūsų nebėra daugybės tų, kuriuos apdovanojame, bet savo žygdarbiu jie visada išliks gyvi kiekvieno mūsų širdyje. Tai mūsų pareiga taip pat. Linkiu, kad tai įkvėptų ir suteiktų kiekvienam jėgų visada ir visur ginti mūsų laisvę, saugoti žmogų ir puoselėti demokratiją“, – ceremonijoje kalbėjo Lietuvos vadovė. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sakė, kad žydai niekada nepamirš savo geradarių, o žydų gelbėtojus vadino Lietuvos tautos šviesuliais ir didvyriais. „Gelbėdami nekaltų žydų gyvybes nuo katastrofos, šie žmonės kartu gelbėjo savo šeimos, savo, savo tautos orumą“, – teigė F.Kukliansky. Rugsėjo 23-iąją bus minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, liudijanti 1943-iaisiais tądien sunaikinto Vilniaus geto istoriją. Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų. Izraelyje veikiantis Jad Vašemo institutas dėl žydų gelbėjimo Pasaulio tautų teisuoliais yra pripažinęs 877 Lietuvos gyventojus.

Lietuviai konkuruos su pabėgėliais?

Tik kas trečias lietuvis nuogąstauja, kad į Lietuvą atvyksiantys pabėgėliai iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos, paaštrins konkurenciją vietos darbo rinkoje. Taip teigia specialistų paieškos portalas, apklausęs dirbančius ir ieškančius darbo Lietuvos gyventojus. Net 55,6 proc. apklausos dalyvių laikosi nuomonės, kad imigrantai nekels jokios grėsmės vietiniams darbuotojams. Dažniausiai buvo nurodoma, kad jie tiesiog nenorės dirbti – gyvens iš paramos. Tokios nuomonės laikosi 22,9 proc. respondentų. 14 proc. teigia, kad perkeltų asmenų bus mažai ir jie Lietuvoje ilgai neužsilaikys. 9,6 proc. įsitikinę, kad netrukus į Lietuvą atvyksiančių sirų ar irakiečių kvalifikacija bus žemesnė. O dar beveik tiek pat respondentų atkreipė dėmesį, kad atvykėliai nemokės lietuvių kalbos, neišmanys vietinių sąlygų bei aplinkinių mentaliteto, tad konkuruoti su vietiniais dėl darbo jiems bus labai sunku. Tačiau 34,1 proc. darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų teigia jaučiantys grėsmę iš imigrantų. 17,3 proc. mano, jog atvykėliai gali paveržti darbo vietas sutikdami dirbti pigiau. 10,3 proc. apklausos dalyvių atsakė, kad migrantų klausimu neturi aiškios nuomonės.

Suteikė politinį prieglobstį

Migracijos departamentas suteikė politinį prieglobstį Rusijoje teisėsaugos persekiojamam žurnalistui Andrejui Nekrasovui. Jis džiaugėsi, kad jo prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas „greitai ir objektyviai“. A.Nekrasovas teigė planuojantis Lietuvoje užsiimti nedideliu verslu. „Taip pat planuoju mokytis lietuvių kalbos, kad geriau integruočiausi į visuomenę, kurioje, ko gero, mažiausiai kelis metus man teks gyventi iki situacijos pasikeitimo Rusijoje“, – sakė Rusijos žurnalistas. Rusijoje žurnalistui grėsė 15 metų kalėjimo. Rusijoje, Udmurtijos Respublikoje gyvenęs A.Nekrasovas į Lietuvą atvyko birželio mėnesį. Kai liepos mėnesį jis vyko į Kiprą, šalies teisėsauga jį sulaikė remdamasi Rusijos išduotu Interpolo orderiu. Kipre paprašęs politinio prieglobsčio A.Nekrasovas buvo išsiųstas į Lietuvą, besiremiant Europos Sąjungos teise, pagal kurią prieglobsčio prašymas turi būti nagrinėjamas šalyje, į kurią asmuo atvyksta pirmiausia. Gyvendamas Rusijoje A.Nekrasovas taip pat buvo tinklaraštininkas, dalyvavo įvairioje visuomeninėje, politinėje veikloje. Jis 2012 metais kaip opozicinės partijos Jabloko atstovas kandidatavo į Udmurtijos parlamentą, tačiau nesėkmingai.

Atverta pedofilijos byla

Trečiadienį Jurbarko r. apylinkės teismas vėl atvertė dėl pedofilijos prisipažinusio buvusio Viešvilės vaikų globos namų direktoriaus Algimanto Liaudaičio bylą. Tik prasidėjęs posėdis netrukus buvo atidėtas, nes pilnametystės sulaukęs nukentėjusysis pateikė 10 tūkst. eurų civilinį ieškinį. Tokia suma vaikinas įvertino dėl A. Liaudaičio veiksmų patirtus savo išgyvenimus. A.Liaudaitis kaltinamas jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimu, seksualiniu priekabiavimu, pornografinio turinio dalyko demonstravimu bei vaiko įtraukimu girtauti. „Jurbarko šviesos“ redakcijos žiniomis, tokius pačius ieškinius gali būti pateikę visi penki nukentėjusieji, todėl bendra civilinių ieškinių suma A. Liaudaičio byloje gali siekti 50 tūkst. eurų. Pedofilijos skandalas Viešvilėje kilo kovo mėnesį, kai paaiškėjo, kad teisėsaugos institucijas jau anksčiau pasiekė anoniminis skundas apie paauglių lytinį išnaudojimą šio miestelio vaikų globos įstaigoje. Skunde buvo minimi keli 13–16 metų vaikinų tvirkinimo atvejai 2014 metais, nurodyti nepilnamečių vardai ir pavardės. Į teisėsaugą neapsikentę direktoriaus elgesio ir surinkę įrodymus kreipėsi patys vaikų globos namų darbuotojai.

Vilniuje mečetės nestatys

Lietuvai ruošiantis priimti pabėgėlius, kurių dalis išpažįsta islamą, Vilniuje mečetės neplanuojama statyti, sako sostinės meras Remigijus Šimašius. „Aš tik žinau, kad Lietuvoje šiandien yra dvi veikiančios mečetės, nė vienos iš jų nėra Vilniuje. Ir artimiausiu metu mes nieko neplanuojame, jokių pokyčių, jokių naujų statybų, jokių progresų šioje srityje. Vilniuje yra daugybė kitų problemų, kitų aktualijų“, – sakė R.Šimašius. Premjeras Algirdas Butkevičius taip pat laikosi nuomonės, kad mečetė nereikalinga. Tuo metu Lietuvos musulmonų muftijus Romas Jakubauskas tikisi mero „geranoriškumo“ bei tvirtino, jog mečetės kelių tūkstančių musulmonų bendruomenei reikia, nes šiuo metu apeigos atliekamos tam nepritaikytose patalpose, maldos kambaryje. „Mes tik norime, kad būtų atstatyta istorinė teisybė. Poreikis, be abejo, yra, nes mečetė Vilniuje stovėjo šimtmečiais ir visada buvo reikalinga“, – sakė jis. Prisidėdama prie ES programos, Lietuva įsipareigojo per dvejus metus priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja. Pirminė jų integracija vyktų Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, vėliau migrantai būtų perkeliami į savivaldybes.

Užsiims patyčių prevencija

Visose Lietuvos mokyklose turi nuolatos veikti bent viena smurto ir patyčių prevencijos programa, teigiama Seimo nutarimo projekte. Ketvirtadienį jam po pateikimo pritarė 19 Seimo narių, pasisakiusių prieš nebuvo, susilaikė 15 parlamentarų. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai. Grupės parlamentarų parengtame Seimo nutarimo projekte Vyriausybei rekomenduojama užtikrinti reikiamą finansavimą smurto ir patyčių prevencijos programoms įgyvendinti, kad jos nuolat veiktų visose šalies mokyklose. Švietimo ir mokslo ministerijai siūloma į mokyklos vadovų atestacijos ir skyrimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus įtraukti jų vadovaujamos įstaigos emocinės aplinkos vertinimo rodiklį. Taip pat ministerija raginama ieškoti priemonių toliau stiprinti ir plėtoti klasės auklėtojo, kaip svarbaus mokinio ugdymo dalyvio, statusą. „Laiku įsikišus, patyčias galima sustabdyti“, – pristatydamas projektą sakė konservatorius Liutauras Kazlavickas. Projekte tvirtinama, kad net du iš trijų Lietuvos mokinių susiduria su patyčiomis, o emocinės pagalbos telefonu linijų statistika rodo, kad praėjusiais metais dėl patyčių mokyklose vaikai skambino du kartus dažniau nei dėl patiriamų patyčių kitose aplinkose.

ESTT dar viena byla prieš Lietuvą

Europos Komisija (EK) pateikė ES Teisingumo Teismui (ESTT) bylą prieš Lietuvą, kuri neįsteigė nepriklausomos transporto avarijų ir incidentų tyrimo įstaigos. Komisija pranešė ESTT perdavusi bylą dėl to, kad šalis neperkėlė į nacionalinę teisę Europos geležinkelių saugos taisyklių, pagal kurias valstybė iki 2006 metų balandžio pabaigos privalėjo įsteigti nepriklausomą avarijų ir incidentų tyrimo įstaigą. EK nustatė, kad direktyvos neįvykdžiusioje Lietuvoje nesudarytos sąlygos skaidriam geležinkelių transporto katastrofų ir avarijų tyrimui. Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis teigė, kad Vyriausybė pernai pavasarį pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui perkelti katastrofų tyrėjus į Valstybinę darbo inspekciją (VDI), tačiau Seime šis klausimas kol kas nebuvo svarstytas. „Po diskusijų Vyriausybė priėmė sprendimą funkcijas, žmogiškuosius ir finansinius resursus perkelti iš Susisiekimo ministerijos į Valstybinę darbo inspekciją. (...) Viskas nukeliavo į Seimą su atitinkamomis įstatymo pataisomis. Deja, Seime kažkaip užstrigo ta diskusija“, – teigė A.Mačiulis. Šiuo metu katastrofų tyrimų vadovai dirba atskirose Susisiekimo ministerijai pavaldžiose institucijose.