Alga svarbiau už garantijas
Lietuvos gyventojų apklausa parodė, į ką gyventojai sutiktų išmainyti turimas garantijas, numatytas Darbo kodekse: trečdalis jų nurodė, kad į didesnį asmeninį atlyginimą. Ekonomistai tvirtina, kad tai - normalu, nes žmonės nori kompensacijos, tačiau oponentai atkerta: tokie rezultatai rodo dirbančiųjų skurdą. Tokie Lietuvos dirbančiųjų pasirinkimai rodo esminę dirbančiojo žmogaus problemą: algos nepakanka būtiniesiems poreikiams patenkinti, tvirtino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas. Priešingu atveju esą žmonės įvardintų kitus jiems svarbius darbo aspektus, pavyzdžiui, darbo sąlygas. „Tai labai aiškiai parodo, kokioje padėtyje yra Lietuvos darbuotojai. 2007 metais, kai darbo užmokesčiai buvo pakankamai aukšti, dirbantieji klausė ne tik apie atlyginimą, bet domėjosi ir kokiame kolektyve dirbs, ar bus laikomasi darbų saugos, kokia įmonėje yra psichologinė atmosfera ir ar bus galimybė kilti karjeros laiptais“, - teigė A. Černiauskas. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ 2015 metų antrą ketvirtį siekė 553,8 eurų. „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 1,3 mln. dirbančiųjų, o minimalią algą arba mažiau gauna apie 400 tūkst. dirbančiųjų.
Senovinis dvaras parduodamas po plytą
Vilkaviškio rajone esančio Vilkupių dvaro savininkas atsikrato neseno savo pirkinio – siūlo jį pirkti plytomis, kurios esą tinka apdailai. Tokį skelbimą pamatę žmonės ėmė kelti triukšmą, kad senoviniai dvarai Lietuvoje yra saugomi ir jų griauti negalima. Tačiau Kultūros paveldo departamentas (KPD) patvirtino, kad statinys tokios apverktinos būklės, jog jo išsaugoti nebeįmanoma. Vilkupių dvaro savininko skelbime siūloma pirkti senovines raudonas, rankų darbo plytas arba visą pastatą nugriovimui. Parduodamas pastatas baigtas statyti 1838 metais, sumūrytas kalkiniu skiediniu. Viena nuvalyta plyta įkainota 45 eurocentais, visas pastatas pastatytas iš maždaug 50-60 tūkstančių. „Parduosime tik dideliais kiekiais, ne mažiau kaip po 8-10 tūkstančių. Plytos kaina nusigriaunant patiems – 22 eurocentai, viso pastato kaina – 7 tūkstančių eurų“, – rašoma skelbime. Neįprastą skelbimą pastebėję žmonės suabejojo, ar tai legalu. Tačiau KPD Marijampolės skriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Ramūnas Kryžanauskas patvirtino, kad pastato savininkas nedaro nieko nelegalaus. „Jeigu jis būtų kultūros vertybių registre, jo niekas negriautų ir nepardavinėtų, tai būtų neįsivaizduojamas dalykas“, – sakė jis.
Savivaldybės svarstys migrantų klausimą
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė viliasi, kad į Lietuvą atvyksiančius pabėgėlius po integracinio periodo Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje savivaldybės pasiskirstys savanoriškai. Į pasitarimą ministerijoje ketvirtadienį atvykę savivaldybių atstovai sutinka, kad užsieniečių priėmimas gali būti naudingas regionams, tačiau pirma nori žinoti, kokia pagalba bus garantuojama pabėgėliams įsikuriant savivaldybėse. „Čia savivaldybių vaidmuo yra didžiulis. Jau aš seniau raštu kreipiausi į merus, kad tiesiog pateiktų savo siūlymus dėl darbo vietų, dėl gyvenamosios vietos, dėl infrastruktūros, nes ir sveikata, ir draudimas – visas paketas paslaugų turi būti užtikrintas (...). Ir pati ministerija, ir savivaldybės, kiek žinau, jau gauna net iš gyventojų pasiūlymų ir iš darbdavių pasiūlymų, kad vienas ar kitas regionas norėtų priimti tuos pabėgėlius“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministrė. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas savo ruožtu teigė, jog savivaldybės prieš įsipareigodamos priimti pabėgėlius nori žinoti, kokį paramos „krepšelį“ jie atsineš su savimi. Kėdainių meras Saulius Grinkevičius pabėgėlius mato kaip atsvarą emigruojantiems lietuviams.
Vilniuje atidaryta NATO vadavietė
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kartu su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite ketvirtadienį Vilniuje atidarė NATO pajėgų integravimo vienetą – nedidelę vadavietę, iš kurios būtų organizuojamas NATO pajėgų dislokavimas Lietuvoje. Nuo ketvirtadienio Naujininkuose veiksianti vadavietė sulaukė gausybės svečių – ambasadorių, karininkų, politikų. Ceremonija buvo įdomi ir vietos žmonėms, kurie vėliavų pakėlimo ceremoniją stebėjo pro savo namų balkonus. Štabo atidarymą sveikino ir vengrų naikintuvai, tačiau juos buvo galima tik girdėti dėl dangų aptraukusių debesų. Lietuvos prezidentės tvirtinimu, atidaromos NATO vadavietės rodo, kad visos sąjungininkės veikia išvien ir vienodai supranta kylančias grėsmes ir iššūkius. NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas tikino, kad įsteigusi šešis naujus štabus NATO tapo dar tvirtesnė. Tokios vadavietės šią savaitę atidarytos ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje. Štabui Vilniuje vadovauja Danijos kariuomenės pulkininkas Jakobas Sogardas Larsenas, jame dirbs karininkai daugiau nei iš dešimties NATO šalių, daugiausia atstovų delegavo Vokietija, Kanada ir Lenkija. Planuojama, kad visi karininkai atvyks iki metų pabaigos.
Kaliniai paskelbė bado streiką
Kalėjimų departamento duomenimis, 1844 kaliniai atsisako valdiško maisto ir taip tęsia protestą dėl įsigaliojusio apribojimo rūkyti laisvės atėmimo vietose. Kalėjimų departamento patarėjos Karolinos Frolovienės, kaliniai neinformuoja, kiek laiko tęs protestus. Iš viso laisvės atėmimo bausmę Lietuvos įkalinimo įstaigose atlieka 7100 asmenų. Nuteistieji protestuoja dėl nuo antradienio įsigaliojančio draudimo rūkyti uždaro tipo kamerose bei nuo kitų metų įsigaliosiančio draudimo rūkyti įkalinimo įstaigų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose. Šie pakeitimai numatyti Seimo priimtose Bausmių vykdymo kodekso pataisose. Kaliniai nevalgo valdiško maisto, tačiau neatsisakė savo įsigyjamo maisto. Nuo rugsėjo įsigalioja tik draudimas rūkyti uždarose kamerose, tuo metu likę pakeitimai bus aktualūs nuo kitų metų balandžio 1-osios. Tuomet dabar esantys dviejų dienų ilgalaikiai pasimatymai sutrumpės iki paros, tačiau vietoje keturių per metus dabar bus numatomi šeši tokie susitikimai. Su vaikais nuteistieji galės pasimatyti per trumpalaikius pasimatymus ir, departamento atstovų teigimu, galės skirti visą dėmesį atžaloms.
Galimybė sutvarkyti apleistas teritorijas
Europos Komisija apsisprendė mokslo tyrimus ir inovacijas skatinti investuodama daugiau nei 142 mln. eurų į gamta paremtus sprendimus. Įsijungusi į Europos Komisijos patvirtintą programą „Horizontas 2020“, Lietuva taip pat galėtų iš esmės pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas ištisuose miestuose ar rajonuose. „Lietuvoje yra konkrečių probleminių teritorijų, kuriuose būtų galima efektyviai įgyvendinti gamta paremtus sprendimus: jau prisikelianti buvusi pramoninė Užupio teritorija Vilniuje, gipso atliekų kalnas prie trąšų gamyklos Kėdainiuose, sovietinės pionierių stovyklos pajūryje Klaipėdos rajono teritorijoje, buvusios sovietų karinės bazės, kitos. Turime galimybę pritraukti Europos Sąjungos lėšų, diegti gamta paremtus sprendimus ir taip sukurti išskirtinius objektus, kurie garsintų mūsų šalį“, – teigė Lietuvos mokslo tarybos mokslinė sekretorė dr. Brigita Serafinavičiūtė. Jau šį rudenį Europos Komisija skelbs konkursus projektams, pagal kuriuos bus galima įgyvendinti gamta paremtus sprendimus. „Horizonto 2020“ konkursuose paraiškas gali teikti įvairių Europos šalių bei sričių institucijų konsorciumai. Šiame kvietime prioritetas teikiamas miestų teritorijų tvarkymui taikant gamta paremtus sprendimus.
Seisminiai virpesiai - ir Lietuvoje
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) nuolat analizuoja šalies seisminių stebėjimų stočių duomenis ir kiekvieną mėnesį aptinka ir lokalizuoja po kelias dešimtis seisminių įvykių. Pavyzdžiui, pernai nustatyti net 962 tokie įvykiai. Daugumos jų (806) epicentrai buvo toliau kaip už 2,2 tūkst. km, 74 – toliau kaip už 800 km ir 82 – arčiau kaip už 800 km. „Nors dėl geologinės sąrangos ypatumų ir didžiulio nuotolio iki aktyvių tektoninių sričių Lietuva seisminiu požiūriu laikoma palyginti saugia, bet negalime būti tikri, kad ir mūsų teritorijoje kada nors nesuaktyvės žemės plutos tektoniniai lūžiai. Mus verčia būti ypač budrius kaimyninėje Kaliningrado srityje 2004 m. rugsėjį įvykę gana stiprūs žemės drebėjimai. Negalime atmesti tikimybės, kad tokie gali sudrebinti ir Lietuvos teritoriją, kurios žemės gelmių sandara labai panaši“, – sako LGT direktorius Jonas Satkūnas. Monitoringo tinklą sudaro Ignalinos AE seismologinio monitoringo sistema (stotys Didžiasalyje, Ignalinoje, Salake ir Zarasuose) ir nuolatinių seisminių stebėjimų stotys Paberžėje (Kėdainių r.) bei Paburgėje (Plungės r.). Nuolatiniai seisminiai stebėjimai leidžia nustatyti padidinto seisminio pavojingumo tektonines struktūras bei zonas, jų seisminį potencialą ir aktyvumą.
Siekia interpeliacijos ministrei
Po tragedijos Vilijampolėje, kai žuvo vienuolikmetis, opozicinė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija žada kelti klausimą dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovės „darbietės“ Algimantos Pabedinskienės tinkamumo toliau eiti pareigas. Po daugiau nei savaitės Seimui susirinkus į rudens sesiją liberalai su kitais parlamentarais žada tartis dėl galimybės rengti interpeliaciją A.Pabedinskienei. Tačiau liberalų lyderis Eligijus Masiulis pripažino, kad procesas į priekį pajudėtų tik tuomet, jei atsirastų šią idėją palaikančių valdančiųjų. „Rengti interpeliaciją neturint jokios garantijos, kad bent dalis koalicijoje esančių parlamentarų už ją balsuos, žinoma, yra atsakomybės kėlimas, tik rezultato nepasiektumėme. Jeigu rasis pakankamai sąjungininkų, tikrai imsimės veiksmų“, – sakė jis. Dar metų pradžioje liberalai A.Pabedinskienei grasino interpeliacija. Ministrei priekaištauta dėl nevykdomos skolose skendinčios „Sodros“ reformos, socialinės globos įstaigas krečiančių skandalų ir nepasiekto žadėto proveržio jas pertvarkant, dėl socialinio modelio rengimo, kai SADM darbuotojams mokėtas papildomas atlygis. Prezidentė Dalia Grybauskaitė tai yra pavadinusi „valstybės pinigų plovimu, pasipinigavimu“.
