Papildoma parama studentams iš Ukrainos
Lietuva skirs papildomą paramą ukrainiečiams, kurie norės atvykti ir studijuoti magistrantūros studijų programose Lietuvoje. Valstybės biudžete ukrainiečių studijoms jau numatyta skirti apie 290 tūkst. eurų (1 mln. litų). Jiems planuojamos skirti stipendijos ir išmokos studijų kainai padengti. Ukrainiečių jaunuolių galimybes studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose ketvirtadienį ministerijoje aptarė Ukrainos švietimo ir mokslo viceministras Maksymas Striha ir Lietuvos švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.Viceministras M. Striha pasidžiaugė Lietuvos suteikiama parama jaunuoliams iš karo alinamos šalies. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija ketina atrinkti ir ukrainiečiams pasiūlyti studijų sritis, kuriose jie galėtų rinktis konkrečias magistro studijas anglų kalba. Ukrainos švietimo ir mokslo viceministro pageidavimu, bus svarstoma galimybė priimti mažiau studentų, tačiau apmokėti jiems ir pragyvenimo išlaidas. Per susitikimą taip pat buvo aptartas tarpžinybinės dvišalio bendradarbiavimo programos mokslo ir technologijų srityje pratęsimas, kadangi 2015 m. 1 ketvirtyje numatytas naujo konkurso paskelbimas dėl dvišalių mokslinių tyrimų projektų finansavimo 2017–2018 metais.
Grįžta Kario skulptūra
Prieš septynis dešimtmečius vokiečių okupantų sunaikinta Kario skulptūra Vasario 16-ąją sugrįš į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje esantį kariliono bokštą. Prie Kario skulptūros atstatymo darbų įvairaus dydžio aukomis jau prisidėjo 180 žmonių, įstaigų ir įmonių, bendrai paaukojusių beveik 28,5 tūkst. Lt (8,2 tūkst. eurų). Kario skulptūros atidengimo ceremonija vyks Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją. 2,7 m. aukščio, 200 kilogramų svorio kalvio Jono Malinausko nukaldinta varinė skulptūra bus chemiškai apdorota – padengta patina, taip suteikiant sendinto vario spalvą. Kario sugrąžinimas – Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko, kompozitoriaus Giedrius Kuprevičiaus ir festivalio „Kaunas Jazz“ įkūrėjo Jono Jučo iniciatyva, kuri įprasmina ir atiduoda pagarbą visiems valstybingumo ir nepriklausomybės kovose dalyvavusiems ir žuvusiems kariams. Prisijungti prie šios gražios iniciatyvos ir paaukoti lėšų Kario skulptūros atstatymo darbams galima iki Vasario 16-osios. Sąskaitos nr. - LT 59 4010 0425 0038 8593, AB DNB Bankas. Gavėjas: Kauno miesto savivaldybės administracija. Mokėjimo paskirtyje reikia įrašyti „Kario skulptūrai“.
Aptars tarptautinio saugumo iššūkius
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį, vasario 7 d., vyksta į Vokietiją, kur dalyvaus tarptautinėje Miuncheno saugumo konferencijoje. Šalies vadovė į konferenciją pakviesta kaip viena pagrindinių pranešėjų prezidentinėje diskusijoje apie Europos saugumą ir situaciją Ukrainoje. Šioje konferencijoje kasmet susirenka apie 350 dalyvių iš daugiau nei 70 valstybių. Prezidentė Miuncheno saugumo konferencijoje taip pat susitiks su JAV viceprezidentu Joe Bidenu. Susitikime bus aptarti regiono saugumo klausimai, Lietuvos ir JAV dvišaliai santykiai ir padėtis Ukrainoje. Miuncheno saugumo konferencija – kasmetinis tarptautinio saugumo renginys, kuriuo siekiama skatinti diskusiją apie dabarties ir ateities saugumo iššūkius. Nuo 1963 m. kasmet vykstančioje konferencijoje diskutuojama apie svarbias pasaulio saugumo problemas ir jų sprendimo būdus. Šiemet konferencijos dalyviai diskutuos ir ieškos priemonių, kaip spręsti tarptautiniam saugumui kylančius naujus iššūkius. Bus kalbama apie krizę Ukrainoje, kovą su terorizmu ir aštrėjančią situaciją Artimuosiuose Rytuose, didėjančią pabėgėlių srauto problemą. Tiesioginę renginio transliaciją bus galima stebėti Miuncheno saugumo konferencijos oficialiame puslapyje https://www.securityconference.de
Paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo 20-metis
Minint Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetį, Seime ketvirtadienį surengta diskusija ir atidaroma paroda, skirta profesoriaus Zigmo Zinkevičiaus 90-mečiui.1995–aisiais prIimtas įstatymas nustato valstybinės lietuvių kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, tačiau neapibrėžia Lietuvos gyventojų neoficialaus bendravimo ir religinių bendruomenių bei tautinių bendrijų renginių kalbos. Lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė sako, kad visų piliečių pareiga yra kurti, puoselėti ir plėtoti valstybinę lietuvių kalbą. „Valstybinės kalbos iškėlimas ir teisinė apsauga yra normalus dalykas – ir kitose Europos Sąjungos valstybėse yra taip elgiamasi. Valstybinė kalba nėra šiaip kalba – tai yra mūsų valstybinė kalba ir ją stengiamasi apsaugoti. Iš tikrųjų kalboje yra begalė atmainų: žargonas, tarmės, regioninė, socialinė kalba. Tačiau kiekviena valstybė turi sunormintą kalbą ir šiandien turbūt nėra nė vienos oficialios nenorminės kalbos. Norminės kalbos vartojimą būtų galima palyginti su apranga: juk neiname į teatrą su chalatu ar šlepetėmis? Tai kodėl galvojame, kad galime kalbėti slengu iš oficialios tribūnos?“,– retoriškai klausė Lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė.
Japonijos inspektoriai vertins lietuvišką jautieną
Lietuva ruošiasi eksportuoti jautieną į Japonijos rinką, o kol atliekamos būtinos autorizacijos procedūros mūsų šalies įmonės ketina dalyvauti tarptautinėje maisto produktų, gėrimų parodoje „Foodex Japan 2015“ Tokijuje. Būtent lietuviškų produktų pristatymas Japonijos rinkai tapo pagrindine žemės ūkio viceministro Viliaus Martusevičiaus pokalbio tema su Japonijos ambasadore J. E. Kazuko Shiraishi. Planuojama, kad šiemet gegužės mėnesį Lietuvoje apsilankys Japonijos inspektoriai, kurie vertins lietuviškos jautienos kokybę. Jeigu mūsų gaminių rodikliai bus geri, tai bus paskutinis etapas, po kurio išduodami leidimai eksportuoti produkciją. Lietuva yra pasirengusi plėtoti aktyvius dvišalio bendradarbiavimo santykius su Japonija žemės ūkio srityje, įtraukiant į juos ir bendradarbiavimą informacinių technologijų žemės ūkyje srityje, taip pat skatinti investicijas į abiejų šalių žemės ūkį, plėtoti ekspertų, mokslininkų mainus, keistis gerąja patirtimi, organizuoti verslo misijas ir dalyvavimą tarptautinėse žemės ūkio parodose. Susitikimo metu taip pat buvo kalbama apie Rusijos paskelbtą draudimą įvežti žemės ūkio produkciją ir apie pasistūmėjusias derybas dėl laisvosios prekybos sutarties tarp ES ir Japonijos. Japonija šiuo metu derasi su Europos Sąjunga dėl laisvosios prekybos sutarties ir prašo Lietuvos paramos.
Pirmoji kolekcinė moneta - su Radvila Juoduoju
Vieno iškiliausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Mikalojaus Radvilos Juodojo 500-ąjį gimtadienį Lietuvos bankas pažymi išleisdamas 20 eurų kolekcinę monetą. Ji visuomenei pristatyta Vilniuje Radvilų rūmų muziejuje. „Tai pirmoji kolekcinė eurų sidabro moneta, išleista Lietuvos banko. Tęsiame tradiciją lietuviškose monetose įamžinti žymius žmones, nusipelniusius mūsų valstybei. Numatomų išleisti naujų monetų tematika bus įvairi. Lietuvos bankas sieks pagyvinti monetų kolekcionavimą, sudomindamas tuo ir jaunimą“, – sakė Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys. Mikalojus Radvila Juodasis, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, LDK didysis maršalka, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, gimęs 1515 m. vasario 4 d., buvo neeilinių gabumų ir išskirtinio ryškumo politinė figūra XVI a. „Kurdamas kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo paveikslą monetai, norėjau pasakyti, kad apie praeitį ir jos garsius herojus dažnai žinome tik istorijos fragmentus, kurie kaip mūsų žinojimo lopinėliai dengia buvusio gyvenimo visumos vaizdą“, – sakė kolekcinės monetos dailininkas Rytas Jonas Belevičius.
Daugėja sutinkančių tapti organų donorais
Nacionalinis transplantacijos biuras informuoja, kad vis daugiau mūsų šalies žmonių išreiškia valią dėl organų donorystės – pasirašo sutikimą po mirties tapti organų ir audinių donoru: 2014-aisiais sutikimą elektroniniu būdu pasirašė 1909 žmonės, pirmąjį šių metų mėnesį – 86. Ši statistika nuteikia optimistiškai. Sausio mėnesį Lietuvoje buvo užregistruota 10 potencialių organų ir (ar) audinių donorų. Matematiškai skaičiuojant, tai – džiuginantis skaičius: kas trys dienos registruojamas potencialus donoras. Iš registruotų dešimties potencialių donorų, trijų donorų organai persodinimui netiko dėl medicininių kontraindikacijų, keturių mirusiųjų artimieji atsisakė aukoti organus donorystei. Visi trys efektyvūs donorai buvo multiorganiniai – iš jų transplantacijai paimta ne po vieną, o po kelis organus ir (ar) audinius. Iš viso šie donorai po mirties gyvenimo viltį sugrąžino net trylikai recipientų. Paaukoti donorų organai ir audiniai kasmet Lietuvoje išgelbėja gyvybę arba pagerina gyvenimo kokybę maždaug 150 žmonių. Šiuo metu Lietuvoje organų ir audinių donorų laukia 479 recipientai. 206 iš jų reikia atlikti inksto transplantaciją, 12 – kasos ir inksto komplekso transplantaciją. 37 žmonės laukia donoro širdies, 4 – plaučių, 5 – širdies ir plaučių komplekso persodinimo, 64 – kepenų. 151 recipientui būtina atlikti ragenos transplantaciją.
Rengiama trišalė brigada
Vyriausybė posėdyje pritarė teisės aktų projektams, atveriantiems kelią tarptautinio susitarimo dėl Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos trišalės brigados steigimo ratifikavimui Lietuvos Seime. Praėjusių metų rugsėjo 19 d. Varšuvoje Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lenkijos gynybos ministras Tomaszas Semoniakas ir Ukrainos gynybos ministras generolas pulkininkas Valerijus Heletėjus pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl trišalės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG steigimo. Prireikus brigada ar atskiri jos elementai galės būti siunčiami į tarptautines operacijas, kurioms suteiktas Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos mandatas. Sprendimą dėl brigados panaudojimo tarptautinėse operacijose turėtų priimti brigadoje dalyvaujančios šalys bendru sutarimu. Brigados kūrimo projektu taip pat siekiama stiprinti susitarimo šalių karinį bendradarbiavimą ir padėti Ukrainai aktyviau įsitraukti į bendradarbiavimą regione ir euroatlantinėje erdvėje, perimti NATO šalių patirtį ir karinius standartus. Brigada bus formuojama pagal Europos Sąjungos daugianacionalinių kovai su krizėmis skirtų kovinių grupių pavyzdį. Planuojama, kad brigadą sudarys tarptautinis štabas, trys batalionai ir specializuoti padaliniai. Brigados LITPOLUKRBRIG štabas įsikurs Lenkijoje (Liubline). Brigados steigimo susitarime numatyta, kad prie junginio bendru šalių-steigėjų kvietimu galės prisijungti ir kitos valstybės.
