Estų SGD - pigesnis

Estijos ir Suomijos premjerai susitarė dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos bei bendros dujų rinkos. Iki 2019 metų Suomijoje planuojama pastatyti regioninį SGD terminalą bei per jūrą nutiesti dujotiekį. Be to, numatoma ir Estijoje statyti nedidelį, jos poreikius atitinkantį SGD terminalą. Lietuvos pramonininkų konfederacijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Jankauskas pabrėžia, kad tai bus pigesnis projektas, nei Lietuvos. „Europos Komisija skyrė pinigų ir 2012 metais atlikta studija, o pati pirmoji išvada buvo, kad Baltijos šalims apsimoka statyti tik vieną terminalą. Ta studija taip pat parodė, kad tokį terminalą būtų geriausia statyti Estijoje arba Suomijoje. Taip besitariant, šalys paprašė regioninės ES paramos. Ir manau, kad jis bus gerokai pigesnis negu mūsų. Ne kartą sakiau, jog mūsų terminalas buvo poilitinis projektas, buvo siekiama kuo greičiau pasistatyti, paskubom darant, išėjo labai brangus. Kas nemaloniausia – kad vėl nepavyko su kaimynais susitarti“,- sakė V. Jankauskas.

Socialiniams būstams - 12 milijonų

Socialiniam būstui įsigyti savivaldybėms papildomai skirta beveik 12 mln. litų, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). „Metų pradžioje socialiniam būstui buvo skirta 18,25 mln. litų, dabar siūloma skirti 11,9 mln. litų – iš viso 2014 metais socialiniam būstui bus skirta virš 30 milijonų“, - pranešime cituojama socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Vyriausybės trečiadienį patvirtintu nutarimu papildomos lėšos socialinam būstui skirtos iš socialinėje srityje sutaupytų lėšų. Į socialinį būstą pretenduoja žmonės, neturintys būsto arba jų turimas neatitinka įstatyme nustatytų sąlygų. Tarp pretenduojančių – jaunos šeimos, našlaičiai ir likę be tėvų globos asmenys, neįgalūs asmenys, šeimos, turinčios tris ar daugiau vaikų. Kasmet laukiančiųjų socialinio būsto eilė pailgėja maždaug 3 procentais. Šiuo metu socialiniuose būstuose gyvena apie 27, 8 tūkst. šeimų ar asmenų. Apie 30 tūkst. laukia, kol jiems toks būstas bus suteiktas.

Kultūros paveldo kriterijų pokyčiai

Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasirašė įsakymą, kuriuo pakeitė Kultūros paveldo objektų atrankos kriterijus. Š.Birutis dar lapkričio 12 dieną pasirašė įsakymą, kuriuo pakeitė ankstesnį, dar 2005 metų balandžio 15 dienos, įsakymą „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo patvirtinimo“. Kriterijuose keičiasi tik vienas punktas, bet jis ir yra esminis lemiant Žaliojo tilto skulptūrų likimą, pastaruoju metu itin garsiai ir plačiai aptarinėjamą. Pagal šį punktą sprendžiant dėl teisinės apsaugos reikalingumo nevertinami objektai, kuriuose vaizduojami ar kurių sudedamoji dalis yra: nacistinės Vokietijos vėliava, herbas, nacistinė svastika, nacistinis SS ženklas; SSRS ar Lietuvos SSR vėliava, herbas, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklas ar sovietinė raudona penkiakampė žvaigždė; nacistinių ar komunistinių organizacijų simboliai; atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdai.

Idėjos didinti bausmes

Pareigūnams tiriant ypatingai žiaurią dvidešimtmetės studentės Justinos Šikšniūtės žmogžustystės bylą, kurią įvykdęs įtariamas Valdas Jankauskas, Seime bręsta idėjos skubiai didinti Baudžiamajame kodekse už nužudymą numatytas bausmes.Socialdemokratas Albinas Mitrulevičius ketvirtadienį Seime pareiškė, kad, jo nuomone, jei Lietuva nesugrąžina mirties bausmės, už žiaurias žmogžudystes reikėtų skirti bent 30-40 metų kalėjimo. Kol kas parlamentaras nesiėmė registruoti tai numatančių Baudžiamojo kodekso pataisų. Šiuo metu galiojantis Baudžiamasis kodeksas numato, kad už žmogžudystę Lietuvoje baudžiama nuo 7 iki 15 metų laisvės atėmimu. J.Šikšniūtės nužudymo byloje kaltinimai akivaizdžiai bus formuluojami pagal tą kodekso dalį, pagal kurią minimali bausmė žudikui gali būti 8 metai, nes aiškėja, kad nusikaltimas įvykdytas dėl chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų, kankinant ar kitaip itin žiauriai, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą. Jei teismas tokiu atveju norėtų skirti itin griežtą bausmę, formaliai įmanomas įkalinimas iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

V.Adamkus: Jaučiuosi labai gerai

Prezidentas Valdas Adamkus sako esantis kupinas optimizmo ir tikintis, kad JAV medikams pavyko sunaikinti vėžį. Jis ketvirtadienį lankėsi Kaune, Vytauto Didžiojo universitete garbės daktaro regalijų Edwardui Lucasui įteikimo ceremonijoje. 88 metų V..Adamkui prieš kelias savaites JAV atlikta inkstų naviko šaldymo procedūra. „Jie turi didelę patirtį atliekant tokias procedūras. Gydytojai man pasakė, kad 90 proc. vėžio sunaikinta, dėl likusių 10 proc. jie dar nėra tikri, bet po 4–5 mėnesių būsiu patikrintas. Aš jaučiuosi labai gerai. Nepasiduosiu ir iki paskutiniųjų kovosiu. Manau, galėsiu su visu medicinos personalu pasakyti: mes laimėjom“, – žvaliai žurnalistams kalbėjo V.Adamkus. V.Adamkus sakė dabar lankysiąs Santariškių klinikas, kur bus stebima jo sveikata. Kalbėdamas apie E.Lucaso paskaitą, skaitytą VDU po jam įteiktų garbės daktaro regalijų, V.Adamkus išsakė ir savo požiūrį: „Jo (E.Lucaso) paraginimas buvo išgirstas – Europa pabudo .Naujausi Rusijos veiksmai patvirtino, kad ji yra agresorė. Jeigu nenusileisime, esu įsitikinęs, pergalė bus laisvųjų žmonių pusėje“,– sakė V.Adamkus.

2014 m. Laisvės premija - Adamui Michnikui

Seimas 2014 m. Laisvės premiją skyrė Adamui Michnikui – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, vieno iš populiariausių ir pažangiausių Lenkijos dienraščių „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui, ne kartą palankiai atsiliepusiam apie Lietuvą. Už tai numatantį nutarimą „Dėl 2014 metų Laisvės premijos paskyrimo Adamui Michnikui“ vieningai balsavo visi 80 balsavime dalyvavusių Seimo narių. „1991 m. A. Michnikas kartu su kitais Lenkijos politikais demonstravo besąlygišką ir beatodairišką paramą Lietuvos laisvei, palaikydamas Lietuvos piliečių kovą prieš Sovietų Sąjungos agresiją. A. Michniko veikla visada buvo palanki Lietuvai. Jis ragino Lenkijos Vyriausybę kuo greičiau pripažinti Lietuvą ir padėti gauti Lietuvai diplomatinį pripažinimą tarptautinėje arenoje. A. Michnikas yra ne kartą vienareikšmiškai pasisakęs prieš lenkų ir lietuvių kiršinimą, išnaudojant tautines mažumas“, – pristatydama projektą sakė Seimo Pirmininko pavaduotoja, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Irena Degutienė.

Mažėja Sodros deficitas

Šiemet per dešimt mėnesių Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto deficitas buvo beveik 0,6 milijardo litų mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, rodo išankstiniai duomenys „Sodros“ pranešime spaudai. Sausio – spalio mėn. „Sodros“ biudžeto pajamos buvo 8 mlrd. 136,7 mln. Lt (2 mlrd. 356,5 mln. €). Tai yra 7,3 proc. (550,2 mln. Lt arba 159,3 mln. €) daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį ir 2,4 proc. (187,2 mln. Lt arba 54,2 mln. €) daugiau nei buvo planuota. Draudėjų ir apdraustųjų sumokėtos socialinio draudimo įmokos sudarė 97,3 proc. (7 mlrd. 919 mln. Lt arba 2 mlrd. 293,5 mln. €) „Sodros“ biudžeto įplaukų. „Sodros“ biudžeto priskaičiuotos išlaidos sausį – spalį buvo 9 mlrd. 222,2 mln. Lt (2 mlrd. 670,9 mln. €). Tai yra 0,5 proc. (42,7 mln. Lt arba 12,3 mln. €) mažiau nei pernai tuo pačiu metu ir 0,6 proc. (53,9 mln. Lt arba 15,6 mln. €) mažiau nei buvo planuota. Šiemet per dešimt mėnesių „Sodros“ biudžeto deficitas buvo 1 mlrd. 85,6 mln. Lt (314,4 mln. €) – tai yra 592,2 mln. Lt (171,7 mln. €) mažiau nei pernai tuo pačiu metu ir 241 mln. Lt (69,8 mln. €) mažiau nei planuota.

Vilnius grąžins dalį skolų

Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama grąžinti praėjusios kadencijos skolas, iš Šiaulių banko pasiskolino 22,1 mln. eurų, tai yra daugiau nei 76 mln. litų. Pinigai bus skirti grąžinti 2008, 2009 ir 2010 metų ūkinėms skoloms, kurias suformavo praėjusios kadencijos valdžia. Tai pirmasis sėkmingas skolų refinansavimo etapas pagal konsultantų parengtą skolų restruktūrizavimo planą. Šiemet Vilniaus miesto savivaldybė jau padengė daugiau nei 140 milijonų litų įsiskolinimų ūkio subjektams bei grąžino daugiau nei 100 milijonų litų paskolų bankams bei finansų institucijoms. Bendra padengtų skolų suma šiemet siekia daugiau nei 240 milijonų litų. Pagrindinė Vilniaus skolos priežastis – ydingas valstybės biudžeto pajamų perskirstymas, kai savivaldybių sąskaita dengiami valstybės įsipareigojimai. Rugpjūtį buvo paskelbtas viešasis pirkimas paskolų skoloms refinansuoti po to, kai Vilniaus miesto taryba balsų dauguma pritarė sprendimui skelbti naujos paskolos, kuria bus dengiamos ankstesnės miesto skolos, konkursą.