Renkamos lėšos bažnyčios atstatymui
Prieš metus sudegusiai Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčiai Balbieriškyje, Prienų rajone, atstatyti surinkta apie 300 tūkst. litų, tačiau iš viso tam reikia 2 mln. litų. Parapijos klebonas kunigas Remigijus Veprauskas kraštiečių susitikime susirinkusiuosius informavo, kad bažnyčios atstatymo fonde jau sukaupta apie 300 tūkst. litų – daugiausiai iš privačių aukų. Pagal pirminius skaičiavimus, darbams atlikti reikės apie 2 mln. litų, ketvirtadienį pranešė kraštiečių klubo „Nemuno vingis“ narys Česlovas Iškauskas. Dalį lėšų žada parūpinti Prienų rajono savivaldybė. Manoma, kad naujoji bažnyčia vietoj dviejų bus su vienu bokštu ir pusantro karto mažesnė, tai yra 300 kvadratinių metrų ploto, sudegusioji buvo 500 kvadratinių metrų. Pernai rugpjūčio 8-osios naktį Balbieriškio miestelyje ugnis sunaikino senąjį medinį Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčios pastatą. 1888 metais statyta bažnyčia sudegė iki pamatų, beliko keletas sienos fragmentų. Šventoriuje liepsnų nepaliesta liko stovėti vieniša Švč. Mergelės Marijos Rožančinės skulptūra ir degėsiais apkloti dekano kunigo Juozo Berteškos bei kanauninko Juozapo Rudaičio kapai. Per gaisrą bažnyčioje sudegė į kilnojamų kultūros paveldo objektų sąrašą įtraukti trys altoriai, altorėlis, keturi paveikslai, 14 stacijų. Vietos žmonės dabar meldžiasi šalia įrengtoje ir vasario mėnesį atidarytoje laikinojoje koplyčioje, kur ne vienerius metus veikė ligoninė.
Mažės ministerijų valdymo išlaidos
Premjerui Algirdui Butkevičiui nurodžius valdžios institucijoms kitąmet 5 proc. susimažinti išlaidas, ministerijos rengia taupymo planus. Vienos jų rengiasi apkarpyti valdininkų atlyginimus, naikinti pavaldžias ištaigas, kitos – mažinti kanceliarines ir reprezentacines išlaidas. Kai kurių ministerijų biudžetai susitrauks ne vienu milijonu litų. Pasak Vyriausybės atstovų, sprendimas mažinti valstybės biudžeto asignavimus institucijoms išlaikyti priimtas dėl siekio didinti išlaidas gynybai, kad 2020 metais jos pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), taip pat vykdant Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatą dėl valdžios sektoriaus deficito gerinimo. Kitąmet maždaug 6,4 mln. litų turėtų mažėti Žemės ūkio ministerijos biudžetas, Aplinkos ministerija savo biudžetą turėtų mažinti beveik 5 mln. litų, Ūkio ministerijai valstybės biudžeto asignavimai kitąmet bus sumažinti beveik 2,3 mln. litų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdymo išlaidos trauksis 2,7 mln. litų, Užsienio reikalų ministerijai valdymo išlaidų mažinimas sieks 2 mln. litų, Finansų ministerijai sumažinti valstybės biudžeto asignavimai irgi sudaro apie 2 mln. litų. Susisiekimo ministerija 2,2 mln. litų mažins bendrąsias išlaidas ir apie 0,6 mln. litų išlaidas turtui įsigyti. Krašto apsaugos ministerijos valdymo išlaidos kitąmet bus apie 1 mln. litų mažesnės, Vidaus reikalų ministerijos – 705 tūkst. litų, Švietimo ir mokslo ministerijos – 852 tūkst. litų, Teisingumo ministerijos – 641 tūkst. litų mažesnės.
Propagandos mašina veikia
Sibire transliuojantis Rusijos televizijos kanalas parodė reportažą, kuriame tremtinių kapus į Krasnojarsko kraštą atvykusią tvarkyti „Misiją Sibiras“ pavertė turistų grupe, besirūpinančia visai kitkuo. Rusijos žurnalistė dykynes, kuriose nepakeliamą šaltį ir karštį kentė, badavo, nuo alinančio darbo mirė sovietams neįtikę nekalti Lietuvos vyrai, moterys ir vaikai vaizduoja kaip patrauklias vietas, pasinaudodama ekspedicijos vadovo draugiškais žodžiais. Reportaže teigiama, kad ekspedicijos vadovas Arnoldas Fokas viliasi, jog ateityje jau bendros rusų – lietuvių grupės lankys Lietuvą ir kitas Europos valstybes, kurias, pasak reportažo, išlaisvino sovietų kariai nuo rudojo maro, kad nusilenktų sovietų karių kapams. Ruduoju maru vadinamas fašizmas. Arnoldas Fokas sako, kad tokią viltį išreiškė pati Rusijos žurnalistė. „Mes kalbėjom, kad lietuviai gerbia tiek žuvusius Lietuvoje, tiek lietuvius tremtinius, o Rusija taip pat atvažiuoja, tvarko Lietuvoje savo karių kapines. Vis tiek žurnalistas savo darbą darydamas parengs taip, kaip jam išeina ar kaip sugeba ir kokios reikia Rusijos visuomenei“, – mano „Misijos Sibiras 2014“ ekspedicijos vadovas A. Fokas. Apžvalgininkas Aleksandras Matonis tvirtina, kad tai neabejotinai yra propagandinio karo dalis ir manipuliacija figūruoja kaip pagrindinis propagandos įrankis. „Nelabai gerai rusiškai mokantys misijos dalyviai bando pasakyti diplomatiškai, kad jiems patinka šis Sibiro kraštas, kuriame gausu gamtos grožybių“, – aiškina A. Matonis. Pasak apžvalgininko, norint geriau paskleisti žinią apie „Misijos Sibiras“ tikrąjį tikslą, puikiai rusiškai turėtų kalbėti ne tik kelionių vadovai, nes jie važiuoja kaip mūsų valstybės ambasadoriai labai liūdnoje misijoje. Tačiau projekto „Misijos Sibiras“ vadovai įvykio nesureikšmina ir nieko keisti neketina. Pastaruoju metu Rusijos ar Rusijos finansuojamos televizijos vis dažniau bando savaip perrašyti Lietuvai svarbius ir skaudžius istorijos faktus ar dabarties įvykius. Specialistai ragino su tuo kovoti pirmiausia viešumu.
Nevėžyje – ekologinė nelaimė
Nevėžio upėje pradėjusios gaišti žuvys sukėlė ant kojų aplinkosaugininkus. Šie pradėjo iš upės traukti žuvų gaišenas ir ieškoti, kas išpylė upės faunai pražūtingus teršalus. Pirmadienį nuo ankstyvo ryto Nevėžio upėje buvo pradėtos iš vandens traukti nugaišusios žuvys. „Viskas prasidėjo penktadienį. Apie 17 val. buvo gautas pranešimas, kad Nevėžyje gaišta žuvys. Reagavo budintis ekipažas, miškininkai ir inspektorius. Buvo nedelsiant paimti mėginiai. Šiandien pradėjome vykdyti žuvų surinkimą iš vandens. Mes upę tikrai sutvarkysime. Mums padeda miesto ir rajono savivaldybės. Mūsų tikslas – nustatyti taršos židinį ir užteršėją“, – Nevėžio pakrantėje kalbėjo Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Alfredas Breivė. Aplinkosaugininkai mano, kad teršalai į upę pateko per pralaidą. Iš kur į ją pateko chemikalai, šiuo metu aiškinamasi. Specialistai sako, kad tai ne naftos produktai, o kol kas neaiškios kilmės chemija. „Bus pakelti visi dangčiai tų kanalizacijos šulinių, kurie susijungia su šia pralaida. Dėsime visas pastangas ir, tikiu, kad užteršėją nustatysime. Per 20 savo darbo metų neatsimenu tokios ekologinės nelaimės“, – sakė viršininkas. Šiuo metu jau skaičiuojama gamtai padaryta žala. Aplinkosaugininkai neslepia, kad žala gali siekti kelias dešimtis tūkstančių litų ir daugiau, mat kritusios žuvys aptiktos septynių kilometrų atkarpoje. „Pagal dabar galiojančius įkainius, viena lydeka vertinama penkiais šimtais litų. Lydekų rasta tikrai ne dešimt ir ne dvidešimt. Skaičiuosime žuvis, vienas rūšis vienetais, kitas – kilogramais. Žala tikrai didelė“, – sakė A.Breivė.
Pusė Lietuvos mokytojų – vyresni nei 50 m.
Šiuo metu Lietuvoje iš viso dirba apie 33 700 mokytojų. Net pusė iš jų yra vyresni nei 50 metų. O pensinį amžių kasmet vidutiniškai pasiekia apie 1000 mokytojų. Jei tendencijos nesikeis, pensinio amžiaus mokytojų ateityje bus dar daugiau, skelbia Lietuvos edukologijos universitetas. 2013 m. į Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) įstojo 679 studentai. Tai yra 30 procentų mažiau nei skaičiuojamas mokytojų poreikis per metus. Lietuvos edukologijos universitetui atlikus 2013-2014 metų studentų ir mokytojų statistikos duomenų tyrimą išryškėjo, kad, nors mokytojų poreikis vis mažėja dėl demografinės situacijos šalyje (kasmet apie 7 proc.), tačiau valstybės skiriami studentų studijų krepšeliai pedagoginėms studijoms mažinami kasmet neadekvačiai dideliais žingsniais – šiais metais yra numatyta skirti vos 400 studijų krepšelių. „Natūralu, kad tokia valstybės vykdoma politika neužtikrina natūralios mokytojų rotacijos”, – sako LEU Studijų rinkodaros ir karjeros skyriaus vedėjas Justinas Monkevičius. Justinas Monkevičius pranašauja, kad, jei niekas nepasikeis, per 3 artimiausius metus bendras pensinio amžiaus sulaukusių mokytojų skaičius turėtų pasiekti beveik 6000. 2013 m. dešimčiai pensinį amžių pasiekusių mokytojų teko septyni studentai, vadinasi, mokytojų paruošiama 30 proc. mažiau nei jų iš tiesų reikia. Remiantis statistiniais duomenimis, jau šiandieną yra 2463 dirbantys mokytojai, sulaukę pensinio amžiaus.
Skundą nagrinės gruodį
Jungtinės Karalystės aukštasis teismas buvusių žlugusio banko „Snoras“ akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko skundą dėl jų ekstradicijos toliau nagrinės gruodį. Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Rita Stundienė informavo, kad kitas posėdis numatytas gruodžio 1 dieną. Ji negalėjo patikslinti, ar tą dieną bus skelbiamas sprendimas. Anot R.Stundienės, liepos 24 dieną vykusio pirmojo posėdžio Didžiosios Britanijos atstovai nekomentuoja. Su V.Antonovui atstovaujančiu advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions Lietuva“ advokatu Rolandu Tilindžiu pirmadienį susisiekti nepavyko. Praėjusią savaitę jis teigė kol kas negavęs jokios informacijos iš teismo. Buvę banko savininkai, kaltinami iššvaisčius beveik 2 mlrd. litų vertės turto, sausio pabaigoje apskundė apskundė jiems nepalankų Londono Vestminsterio magistrato teismo sprendimą. Teisėjas Jonhas Zani, išnagrinėjęs Lietuvos generalinės prokuratūros prašymą, sausio 20 dieną nutarė Lietuvai išduoti buvusius „Snoro“ akcininkus. Lietuvos Generalinė prokuratūra yra pateikusi Europos arešto orderį dėl V.Antonovo ir R.Baranausko suėmimo, be to, ji yra pareiškusi jiems įtarimus pasisavinus apie 1,7 mlrd. litų „Snoro“ turto. Prokurorai taip pat yra apriboję įtariamųjų nuosavybės teises į 805 mln. litų vertės turtą. Buvęs „Snoro“ valdybos pirmininkas R.Baranauskas ir vienas jo akcininkų V.Antonovas šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje.
