Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA) darbuotojos – direktoriaus pavaduotoja Sigita Baranauskienė ir Informacijos ir apskaitos skyriaus vedėjos pavaduotoja Neringa Betingienė - spalio 1-20 d. lankėsi JAV lietuvių organizacijos „Susivienijimas Lietuvių Amerikoje“ (toliau – SLA) archyve Niujorke (JAV). Komandiruotė sietina su projekto „Susivienijimo Lietuvių Amerikoje fondo, sudėtinės lietuvių išeivijos archyvų dalies, tvarkymas Niujorke“ įgyvendinimu.
Kartu su Lietuvos archyvistėmis projekte dalyvavo projekto partnerio – Lietuvos Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos - atstovė Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriaus vadovės pavaduotoja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė. Į projekto vykdymą aktyviai įsitraukė Niujorke gyvenantys SLA nariai bei savanoriai: SLA vykdomoji sekretorė Laima Mihailovič, Aldona Marijošienė, Giedrė Stankūnienė, Aldona Gobušienė, Danius Glinskis, Laura Zaveckaitė, Julius Ludavičius, Jonas Stundžia ir kiti. Projekto dalyvius lietuvių išeivijos archyvų klausimais konsultavo Vilniaus universiteto muziejaus direktorius dr. Ramūnas Kondratas. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.
„Susivienijimas Lietuvių Amerikoje“ – seniausiai veikianti JAV lietuvių visuomeninė organizacija, Jono Šliūpo įkurta 1886 metais. Pagrindinė organizacijos veikla buvo susijusi su jos narių įvairiapusiškos šalpos organizavimu. SLA gretose aktyviai veikė ir į jos Seimus rinkosi keli šimtai lietuvių, o jos kasoje lėšas laikė net keliasdešimt tūkstančių asmenų, susijusių su organizacija. Nuo 1896 m. SLA leido laikraštį „Tėvynė“, kuriame buvo rašoma visais lietuviams aktualiais klausimais. Taip pat leido kitus spaudinius, knygas.
Šiandien SLA išgyvena transformacijos laikotarpį – atsisakyta šalpos funkcijos, įkurta galerija „SLA307“, kurioje Niujorko visuomenei pristatomos meno parodos, vyksta lietuvių susibūrimai, kiti renginiai. Susivienijimo būstinėje uoliai darbuojasi savanoriai, ne tik organizuodami renginius, tačiau ir rūpindamiesi pastato rūsyje esančiu didžiuliu organizacijos archyvu bei biblioteka.
SLA darbuotojai iš Lietuvos atvykusias specialistes supažindino su organizacijos archyvu, aprodė, kokiomis sąlygomis saugomi dokumentai, periodiniai leidiniai, knygos, papasakojo apie savo nuveiktus darbus siekiant išsaugoti dokumentus, kylančias dokumentų tvarkymo bei saugojimo problemas.
LCVA darbuotojos komandiruotės metu susipažino su archyve saugomais SLA veiklos dokumentais, jų turiniu. Dokumentai peržiūrėti, susisteminti pagal pagrindines organizacijos veiklos kryptis. Saugomuose dokumentuose atsispindi SLA veikla: organizacijos ir jos kuopų steigimas bei veiklos pradžia, narių šelpimas ligos ar mirties atvejais, netekus darbingumo, pašalpų vaikams skyrimas, paskolų nekilnojamajam turtui, studijoms suteikimas, aukų rinkimas, vajų organizavimas, SLA bendradarbiavimas su JAV finansinėmis organizacijomis. Saugomi SLA Seimų protokolai (ankstyviausias 1899 m.), Pildomosios Tarybos suvažiavimų bei kuopų susirinkimų ir posėdžių protokolai, SLA Konstitucijų ir jų rengimo, pirmininkų ir kuopų veiklos, rinkimų į Seimus ir valdybas, straipsnių „Tėvynei“, kitiems leidiniams rengimo, finansų dokumentai, narių bylos, fotografijos, nuotraukų klišės, SLA atributika (kuopų antspaudai, ženkliukai, Seimų dalyvių medaliai). Didelė dalis dokumentų yra blogos fizinės būklės, purvini, trupantys, lūžtantys. Dalis dokumentų jau sudėta į saugojimui pritaikytus aplankus ir dėžes, dalis saugoma metalinėse spintose.
Pažymėtina, kad Lietuvos archyvų ir kitų atminties institucijų bendradarbiavimas su SLA, kitomis lietuvių išeivijos organizacijomis, saugančiomis Lietuvai reikšmingas kilnojamąsias kultūros vertybes, yra itin svarbus Lietuvos kultūrai, istorijai ir politikai, skatina išeivijos lituanistinį ugdymą, patriotiškumą, pilietiškumą.
M.Mažvydo bibliotekos vyriausioji metodininkė-tyrėja G. Milerytė-Japertienė peržiūrėjo, susistemino SLA leistus periodinius leidinius, knygas, kitus spaudinius, sudarė saugomų leidinių sąrašą, atrinko ir išsiuntė į Lietuvos Nacionalinę M. Mažvydo biblioteką laikraščio „Tėvynė“ ir kitų lietuvių išeivijos leidinių dubletus.
Su SLA savanoriais, toliau tvarkysiančiais archyvą, pasidalinta patarimais dokumentų tvarkymo, sisteminimo, aprašymo, archyve nesaugotinų dokumentų atrankos klausimais. Aptartos galimybės sukurti asmenų duomenų bazę, kataloguoti ir vėliau skaitmeninti dokumentus bei leidinius. Sudarytas archyve saugomų dokumentų sąrašas, kuriame apibendrintai nurodytos dokumentų temos ir rūšys.
Spalio 14 d. SLA būstinėje įvyko susitikimas su Niujorko lietuvių bendruomene, SLA nariais ir savanoriais. Jo metu buvo papasakota apie Lietuvos archyvų ir M.Mažvydo bibliotekos veiklą, atsakyta į klausimus apie informacijos paieškos galimybes Lietuvos archyvuose. Bendruomenei pristatyti įdomesni SLA archyve saugomi dokumentai, papasakota apie jų tvarkymą, aptartos bendradarbiavimo perspektyvos, naujų bendrų projektų kūrimas ir įgyvendinimas.
Viešnagės Niujorke metu projekto vykdytojos susitiko su Lietuvos generaliniu konsulu Niujorke Juliumi Pranevičiumi, lankėsi Žydų mokslo institute YIVO, aplankė lietuvišką Šv. Mergelės Marijos Apreiškimo bažnyčią ir susitiko su parapijos žmonėmis, lankė kitus su lietuvių išeivijos veikla susijusius objektus, žymias Niujorko vietas, muziejus.
Pažymėtina, kad Lietuvos archyvų ir kitų atminties institucijų bendradarbiavimas su SLA, kitomis lietuvių išeivijos organizacijomis, saugančiomis Lietuvai reikšmingas kilnojamąsias kultūros vertybes, yra itin svarbus Lietuvos kultūrai, istorijai ir politikai, skatina išeivijos lituanistinį ugdymą, patriotiškumą, pilietiškumą. Bendromis jėgomis sutvarkius ir aprašius išeivijos dokumentinį palikimą, jis bus išsaugotas ir taps prieinamas lietuvių išeivijos veiklą, emigracijos problemas tyrinėjantiems mokslininkams, studentams.
Irena Žalytė, Skaitmeninių dokumentų skyrius
