Jau kuris laikas Lietuvos bankas griežtina skolinimosi reikalavimus, o prie to prisideda ir Seimas, kuris nori sugriežtinti kreditų ir lizingo išdavimą. Tokius žingsnius žengti paskatino vis didėjantis įsiskolinančių ir negalinčių vykdyti finansinių įsipareigojimų asmenų kiekis.
Lietuvos banko atliktos apklausos duomenimis, beveik pusė apklaustų namų ūkių turėjo finansinių įsipareigojimų. Daugiausia respondentai skolinosi būstui įsigyti ir vartojimo išlaidoms arba naudojosi finansinės nuomos (lizingo) bendrovių paslaugomis. Paskolų būstui įsigyti daugiausiai turėjo didžiųjų miestų namų ūkiai, o mažesniuose miestuose ir kaimuose populiaresnės buvo išperkamosios nuomos ir draugų arba giminaičių paskolos.
SEB šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė tikina, kad įvertinti ar tai yra gerai, ar blogai – sunku, tačiau jeigu žmogus turi įsipareigojimų, kurie jam yra tapę našta ir tai įvyko ne todėl, kad jau turint tų įsipareigojimų jam sumažėjo pajamos, tai rodo, kad šie neįvertina savo galimybių prieš imdami paskolas.
„Kita vertus, jeigu našta tapo todėl, kad, tarkim, šeimoje sumažėjo pajamos, tai tada tiesiog nepalankiai susiklostė aplinkybės ir žmogus joms tikriausiai nebuvo pasiruošęs ar neturėjo kažkokių santaupų“, - svarsto ekonomistė.
Naštą jaučia visi
Lietuvos banko duomenimis, pusė apklaustųjų (50,8 proc.), turėjusių kokių nors finansinių įsipareigojimų, teigė, kad namų ūkiui tai yra našta. Namų ūkiai iš didžiųjų miestų ir kaimų savo finansinę naštą vertino šiek tiek optimistiškiau nei mažesnių miestų gyventojai.
Didesnes nei vidutinio dydžio (daugiau kaip 850 Eur vienam namų ūkio asmeniui) pajamas gavę ir mažiau finansinių įsipareigojimų turėję respondentai finansinę naštą jautė mažiau. Palyginti su 2014 m. antruoju pusmečiu, namų ūkių, kuriems finansinių įsipareigojimų vykdymas buvo našta, daugėjo visoje Lietuvoje, o labiausiai – mažesniuose miestuose (7,1 proc.). Be to, turimus finansinius įsipareigojimus našta laikė daugiausia tie respondentai, kurie buvo pasiskolinę iš greitųjų kredito bendrovių ar draugų bei pažįstamų. Didžioji dalis namų ūkių (79,7 proc.), kuriems finansinių įsipareigojimų vykdymas buvo našta, nesitikėjo, kad jų vykdymas artimiausiu metu palengvės.
Skolos verčia mažinti išlaidas
Pasak ekonomistės, jeigu žvelgsime į žmones, kurie ėmė greituosius kreditus arba skolinosi iš draugų ar giminaičių, veikiausiai tie namų ūkiai skolinosi jau dėl to, kad neužteko pajamų einamosioms išlaidoms.
„Žiūrint į priekį, natūralu, kad jiems dar labiau reikės sumažinti savo išlaidas, kad toliau galėtų gražinti paskolas. Kalbant apie terminus, šiuo atveju su greitaisiais kreditais – mes norime kuo greičiau su jais atsiskaityti, nes palūkanos laikui bėgant tik didėją“, - aiškino J. Varanauskienė.
Mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai dažniau nei kitų pajamų grupių respondentai skolinosi iš giminaičių arba draugų ir naudojosi greitųjų kreditų paslauga. Šie įsipareigojimai 2015 m. pirmąjį pusmetį sudarė atitinkamai 23,5 ir 21,4 proc. iš visų tokių namų ūkių turimų finansinių įsipareigojimų. Daugiausiai pajamų gavę namų ūkiai tokių finansinių įsipareigojimų turėjo atitinkamai 15,8 ir 4,2 proc.
Situacija mažai kinta
Šeimos finansų ekspertė mano, kad jeigu žmogus skolinasi dėl to, kad jam neužtenka pinigų nusipirkti valgyti ar susimokėti už būstą, tai tada papuola į užburtą ratą. O jeigu ateityje jo pajamos nepadidės, jam dar daugiau teks riboti savo išlaidas arba imti papildomą paskolą.
Ketvirtadalis finansinių įsipareigojimų turinčių namų ūkių nurodė negalėję jų įvykdyti bent kartą per pastaruosius 6 mėn. Ši dalis per pusmetį nepakito, o pagrindinės įsipareigojimų nevykdymo priežastys buvo padidėjusios gyvenimo išlaidos (56,3 proc.) ir prarastas nuolatinis pajamų šaltinis (33,0 proc.).
