Baigiantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metams  ir minint A. Skrupskelienės 25 m. mirties sukaktį Lietuvių Fonde įkurtas naujas Alinos ir Igno Skrupskelių atminimo fondas. Šio fondo palūkanos bus skiriamos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) arba Vilniaus universiteto (VU) humanitarinių mokslų ar žurnalistikos studentui / -ei. Fondą savo tėvelių atminimui įkūrė dukra Enata Skrupskelytė  kartu su savo seserimi dr. Viktorija Skrupskelyte ir broliu dr. Kęstučiu  Skrupskeliu.

Ignas Skrupskelis (1903 m. spalio mėn. Melgužėje, Šiaulių apskritis – 1943 m. Tiksli mirties data ir vieta nėra žinoma. Iš rastų dokumentų galima manyti, kad I. Skrupskelis mirė  apie vasario 1 d. viename Pechoros lagerių), 1924 m. baigęs Šiaulių valstybinę gimnaziją (dabar – Juliaus Janonio gimnazija), studijas tęsė Kaune ir 1929 metais baigė Lietuvos universiteto (dabar – VDU) Teologijos-filosofijos fakultetą. Buvo Stasio Šalkauskio mokinys. Gavęs stipendiją, germanistiką studijavo Karaliaučiuje, vėliau – Vienoje, kur 1932 metais apsigynė daktaro laipsnį.

Nuo 1934 metų I. Skrupskelis redagavo žurnalą „Židinys“, nuo 1936 metų dirbo dienraščio „XX amžius“ redakcijos kolektyve. Po 3 metų I. Skrupskelis tapo šio dienraščio vyriausiu redaktoriumi ir dirbo juo iki pat sovietų okupacijos.

Nuo jaunų dienų jį žavi ateitininkų veikla. 1938 m. Ignas Skrupskelis buvo išrinktas Ateitininkų

sendraugių sąjungos pirmininku. Dalyvavo Žurnalistų sąjungos valdyboje, ir ypač – Jaunųjų katalikų sąjūdyje, kuris rūpinosi demokratiška ateities Lietuva.

Nors ir būdamas nuošaliau nuo aktyvios politikos, net ir oponuodamas Lietuvą valdžiusiems tautininkams, I. Skrupskelis vis tiek pateko į pirmųjų sovietų represuotų inteligentų gretas. Antano Sniečkaus pasirašytu arešto dokumentu  jis buvo suimtas su pačia pirmąja areštų banga – 1940 metų naktį iš liepos 11-osios į 12-ąją. Apkaltintas kovos vedimu prieš komunistų partiją  ir už straipsnių, kuriuose populiarino ideologiją,  nukreiptą prieš revoliucinį judėjimą, Kauno  kalėjime I. Skrupskelis nuteisiamas sunkiems darbams aštuoneriems metams ir ištremiamas į Komiją, Deja, sunkūs išbandymai palaužė  jo sveikatą ir netrukus jis mirė. Šeima tik po daugelio metų sužinojo apie Igno Skrupskelio įkalinimo vietą ir mirties aplinkybes.

Pedagogė Alina Skrupskelienė (1904 m. kovo 20 d. Rusijoje – 1994 m. sausio 24 d. Putnam, CT), publicisto Igno Skrupskelio našlė, baigusi Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijoje, o 1941-1944 ėjo šios mokyklos direktorės pareigas. Nuo 1920 m. ateitininkė, „Ateities“ žurnalo redakcijos narė Alina Skrupskelienė priklausė „Šatrijos“ korporacijai, buvo Ateitininkų Federacijos taryboje. 1936-1938 m. parengė vadovėlį I-III skyriams „Naujieji skaitymai“ (su J.Ambrazevičiumi ir A.Vaičiulaičiu).

Bėgdama nuo sovietinio maro, 1949 m. Alina Skrupskelienė su trimis mažais vaikais atvyko į JAV. Čia aktyviai įsitraukė į ateitininkų veiklą. 1957-65 metais dirbo Ateitininkų federacijos taryboje, 1966-67 buvo Ateitininkų sendraugių sąjungos Čikagos skyriaus pirmininkė, 1973-79 buvo Ateitininkų federacijos valdybos narė.

Būdama pedagoge ji ir gyvendama JAV nemažai laiko skyrė pedagoginiam darbui. Buvo Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdyboje.

1979 m.  Alina Skrupskelienė atliko didžiulį darbą sudarydama ir redaguodama lietuvių rašytojų antologiją anglų kalba „Lithuanian Writers in the West". 1980-1985 metais kartu su Česlovu Grincevičiumi parengė ir suredagavo šešis Juozo Brazaičio raštų tomus. Dar vienas jos indėlis – vyro I. Skrupskelio mokslinio darbo (disertacijos) vertimas iš vokiečių  į lietuvių kalbą.

Lietuvių Fondas dėkoja Enatai, Viktorijai ir Kęstučiui Skrupskeliams už tokį gražų savo tėvelių atminimo įamžinimą. Tikime, kad Alinos ir Igno Skrupskelių pavyzdys skatins Lietuvos jaunimą ne tik gerai mokytis, bet ir būti tikrais savo tėvynės patriotais, dirbti savos tėvynės labui.  

LF informacija