Dažnam iš mūsų gyvenant Amerikoje, ypač auginant vaikus, tenka susidurti su lietuvybės palaikymo problema. Amerikoje gimę mūsų vaikai – čia jų pasaka, jų pirmieji žingsniai ir žodžiai. Čia jų draugai, mokykla ir takelis, vedantis į namus. Tolimoje Lietuvoje likę seneliai, proseneliai, pusbroliai ir pusseserės, dėdės ir tetos bei taip brangūs draugai aplankomi per vasaros atostogas ir tik neilgam. Tos akimirkos nepamirštamos, šiltas artumo jausmas neišdildomas, tačiau toliau supa amerikinė kasdienybė. Lietuvišką ugnelę tenka palaikyti toli nuo Lietuvos, kuri daugeliui vaikų jau tik tėvų gimtinė.
Glorija Ramonas yra 12 metų, ji gimė ir augo Amerikoje. Jos tėvai į Ameriką atvyko 2001 metais, mama iš Klaipėdos, tėtis iš Šiaulių. Nuo pat mažens Glorijos namuose kalbama tik lietuviškai, kartu su jaunesne seserimi ji lankė lietuvišką darželį „Spindulėlis“. Šiuo metu Glorija Maironio lituanistinėje mokykloje bebaigianti septintą klasę, yra laimėjusi JAV Lietuvių bendruomenės Švietimo tarybos eilėraščių ir raiškaus skaitymo konkursus. Pasak Glorijos, tėvai visada skatino ją kalbėti lietuviškai, diegė meilę lietuvybei – nors gimusi Amerikoje, bet širdimi – lietuvaitė.
Lietuvoje Glorija lankėsi ne kartą, nemažai laiko praleidusi pas močiutę prie jūros. Nespėjo tik aplankyti išsvajotos Nidos, bet žada tai padaryti ateityje. Ji pati sako: kūnas Amerikoje, bet širdis Lietuvoje. Šeimos ryšys su Lietuva visada buvo stiprus, todėl, kai amerikietiškoje St. Patricia mokykloje klasės mokytojas davė užduotį parašyti laišką kokiai nors įžymybei, Glorija ilgai negalvojo – jai tai buvo Lietuvos prezidentas! Nors mokytojas iš anksto įspėjo, kad dažnai įžymybės neatrašo (jie gauna labai daug laiškų ir yra labai užimti), Glorijos tai nesustabdė. Nieko nebus tik tada, kai nieko nesiimsi – lėmė gal Glorijos žemaitiškas užsispyrimas ir atkaklumas. Glorija apgalvojo kiekvieną žodį, stengėasi rašyti dailiai ir išdėstyti mintis taip, kad būtų suprasta. Papasakojo apie save ir paprašė atrašyti. Nuoširdūs žodžiai neliko neišgirsti ir neužilgo Glorija gavo ne tik atsakymą, bet ir pačio Prezidento fotografiją su autografu. Svajonės pildosi, o ypač, kai atkakliai jų sieki.
Glorija dar nežino, kuo bus užaugus. Jai patinka dainuoti ir viena iš jos svajonių yra atstovauti Lietuvai Eurovizijos konkurse. Tačiau pirmiausia ji tikrai žino, kad ateityje norėtų prisijungti prie lituanistinių mokyklų veiklos, padėti mokytojoms ir pačiai tapti mokytoja. Ji dar vaikas, bet jau supranta, kad lietuvybė yra dalijimasis lietuviška dvasia, kad tai yra visų pareiga ir kiekvienas turėtų teikti savo išnašą bendram lietuvybės palaikymui.
Glorija mielai pasidalino savo istorija, ir dabar galime išgirsti Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos žodžius, kad visi mes esame viena Lietuva – žmonės, kuriems rūpi Tėvynės ateitis, augantys ir stiprūs tada, kai esame kartu. Tebūnie tai lietuvybės puoselėjimo įkvėpimu!
Pastaruoju metu vis labiau populiarėja įvairūs genetiniai testai, internete daugėja genealogijos paieškos puslapių, žmonės smalsiai suka atgal į savo šaknis, aktyviai ieško archyvuose savo protėvių istorijos. Kiekvienam yra svarbu pajausti tvirtą etninį pagrindą, kurį pirmiausia sudaro tėvai. Viskas prasideda nuo pirmojo žodžio, nuo prieš miegą sekamų pasakų, šeimoje puoselėjamų tradicijų. Paaugus tampa svarbu pasirinkti lietuvišką mokyklėlę, kur vaikai susirastų lietuviškai kalbančių draugų, išmoktų lietuviškai skaityti ir rašyti, susipažintų su Lietuvos istorija, įtvirtintų savo turimas žinias.
Šiuo metu Amerikoje veikia daugiau nei penkiasdešimt lituanistinių mokyklų, vyksta nemažai lietuviškų renginių, veikia bibliotekos, lietuvių liaudies šokių kolektyvai, gausu ir kitų įvairių fakultatyvinių sporto ir meno užsiėmimų. Šeimos ratas didėja ir siekti bendrų tikslų tampa lengviau!
Tekstą paruošė Gedimino lituanistinės mokyklos mokytoja Gabriella Tymarskis
Šeimą kalbino ir medžiagą surinko Maironio lituanistinės mokyklos mokytojas Gintautas Steponavičius
