Didėjant nerimui dėl ekonomistų perspėjimų, kad dabartinė ekonominė aplinka primena 2008 metus, klausiama, kas laukia pasaulinės ekonomikos, kokią įtaką tai turės Lietuvai ir ar ilgai džiaugsimės atpigusia nafta? Tai aiškinasi Ekonomika.lt.
Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, pasaulio ekonomikos plėtra stringa, tačiau visuotine recesija tai nekvepia.
„Ekonomistai susiskaidę, yra galvojami ir pagrindiniai, ir šalutiniai scenarijai. Dabar laikomės nuomonės, kad pagrindinis scenarijus – ekonomikos augimas. Taip, jis gali būti lėtesnis, bet tai nebus recesija“, - Lietuvos ekonomikos konferencijoje sako ekonomistas.
G. Nausėda įvardija, kad, visų pirma, 2008 metų krizės epicentru buvo Amerika. Šiuo metu JAV būklė bene geriausia palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis.
„Taip pat yra sumažėjusi nekilnojamo turto burbulų rizika. 2008 metais finansų rinka buvo paralyžiuota, visi sėdėjo ant savo pinigų maišų, dabar norime finansus dalyti, trūksta net besiskolinančių. Pristabdytas ir valstybės skolos augimas. Būtų naivu tikėtis, kad pavyktų visiškai sustabdyti, bet situacija yra suvaldyta“, - sako G. Nausėda.
Ekonomisto manymu, žiūrint į bendrą kontekstą, Lietuvos situacija yra ganėtinai komfortiška. Vien valstybės ir privačios skolos kartu lygis – žemiausias Baltijos šalyse. Problemų kiltų, jei išsipildytų liūdnasis scenarijus.
„Jei pasaulis pasuks ne tuo pagrindiniu scenarijumi, o bloguoju, tie tariamo stabilumo veiksniai mūsų neišgelbėtų.
Net ir pasiruošus eiti į krizę vis tiek realybė būdavo niūresnė nei prognozuodavome. Ekonomikos smukimas būdavo net blogesnis nei išsivysčiusiose šalyse. Tai rodo ir 2008-2009 metai, ir 1998 metų Rusijos krizė. Jei pasaulio ekonomiką ištiktų sąstingis, Lietuvai tikrai būtų nelengva“, - įvertina ekonomistas, tačiau taip pat prideda, kad didžiulį smūgį jau priėmėme smukus eksportui į Rusiją, o iš energetinių žaliavų pigimo jaučiame naudą, kadangi mums ypač aktualus šių žaliavų importas.
„Mūsų ekonomikai svarbus socialinio modelio nuoseklus įgyvendinimas. (...) Europa juda skirtingais greičiais, bet tikimasi, kad tiek silpnas euras, tiek vidaus vartojimas lems didesnį ekonomikos augimą“, - sako G. Nausėda.
Ekonomisto manymu, žiūrint į bendrą kontekstą, Lietuvos situacija yra ganėtinai komfortiška. Vien valstybės ir privačios skolos kartu lygis – žemiausias Baltijos šalyse. Problemų kiltų, jei išsipildytų liūdnasis scenarijus.
Tuo tarpu ekonomistas Nerijus Mačiulis Lietuvos ekonomikos konferencijoje stebisi, kad gyvename iškreiptų veidrodžių karalystėje, kur žemos naftos kainos nepaskatina ekonomikos, o sukelia paniką. Paprastai tikimasi, kad atpigusi nafta pakels pasaulio ekonomiką. O tiek, kiek krito nafta, pasaulio ekonomika turėjo augti neįtikėtinu tempu.
„Istoriškai žiūrint, pinganti nafta turėtų būti geras dalykas, didėja perkamoji galia. Normaliais laikotarpiais koreliacija tarp naftos kainų ir akcijų yra neigiama arba jos nėra, tačiau šiuo metu pinganti nafta sukelia paniką. (...) Visa tai gali sukelti bankrotą energetikos sektoriuje, bet gali nepasiekti finansų sektoriaus. Kitas svarbus aspektas - paklausos dedamoji. Jei manoma, kad naftos kaina krenta dėl mažėjančios paklausos, tai reikštų ir mažėjančią perkamąją galią. Ar pagrįsta ta tezė, kad mažėja paklausa? Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja stabilų energetikos sektorių“, - vertina N. Mačiulis.
Ekonomistas N. Mačiulio prognozuoja, kad šiuo metu nafta ir toliau išlieka geriausia investicija, nes jau greitai matysime jos kainų augimą.
„Investicijos į naftos gręžinius sumažėjusios, skalūnų naftos gavyba taip pat sumažėjus. Kyla natūralus klausimas, ar nereikės klausti didelių naftos kainų įtakos pasauliui. (...) Per 2 metus galime matyti net daug didesnį naftos šuolį nei prognozuojame. Iki kitų metų pabaigos gali šokti iki 60 dolerių už barelį, t.y. dvigubai. Jei kiltų tam tikrai kariniai veiksmai, dėl geopolitikos kaina galėtų kilti ir iki 100 dolerių už barelį“, - mano N. Mačiulis.
