Lietuvai kol kas sunkiai sekasi užtikrinti vaikų teises ir kovoti su mažumų diskriminacija, perspėjo Jungtinės Valstijos kasmetinėje ataskaitoje apie žmogaus teisių situaciją pasaulyje.
„Rimčiausios žmogaus teisių problemos yra susijusios su teisingumo sistema, vaikų gerove ir netolerancija mažumoms“, - rašoma šią savaitę paskelbtame dokumente, kuriame Vašingtonas nevengė kritikuoti ir savo sąjungininkų.
Jungtinių Valstijų pareigūnų vertinimu, kai kuriuose kalėjimuose ir sulaikymo įstaigose Lietuvoje sąlygos neatitinka nustatytų standartų, toliau išlieka ilgalaikio ikiteisminio laisvės atėmimo problema.
„Vaikai patiria išnaudojimą ir šeimose, ir institucijose, į kurias jie vis dar patenka, nepaisant pavojaus jų sveikatai ir padidėjusios nepilnamečių nusikalstamumo, prekybos žmonėmis ir prostitucijos rizikos“, - teigia JAV Valstybės departamentas.
Anot Vašingtono, Lietuvoje netolerancija pasireiškia ksenofobija, antisemitizmu, išankstiniu nusistatymu prieš etnines mažumas ir prieš lesbietes, gėjus, biseksualus, translyčius asmenis ir hermafroditus.
Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvoje galioja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas, ribojantis informaciją, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata “. Homoseksualų teisių gynėjai teigia, kad šis įstatymas riboja informacijos sklaidą apie seksualines mažumas.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad šalyje romai gyvena itin vargingomis sąlygomis, dažnai dideliu nusikalstamumu pasižyminčiuose rajonuose, arba susiduria su socialine atskirtimi ir diskriminacija.
Vaikų ir mažumų teisės - ne vienintelė sritis, dėl kurios Lietuva sulaukė kritikos iš užsienio. Šia savaitę paskelbtame Pasaulio žiniasklaidos laisvės indekse šalis nukrito iš 31 į 35 vietą, Indeksą kasmet rengia nevyriausybinė organizacija „Reporteriai be sienų“.
Šių metų indekse Lietuva yra žemiausiai iš trijų Baltijos šalių. Per metus Lietuva indekse nukrito keturiomis pozicijomis žemyn, jos reitingui sumažėjus 1,15 taško. Šių metų ataskaitoje pažymima, kad nors Lietuvoje žiniasklaida yra laisva kritikuoti valdžią ir žiniasklaidos šaltiniai yra geriau apsaugoti, tačiau už šmeižtą vis dar numatyta baudžiamoji atsakomybė ir baudos. Taip pat reitingo sudarytojai pastebi, kad Lietuvoje žiniasklaidą valdo vos kelios vietos ir užsienio kompanijos, o draudimą investuoti į žiniasklaidą bankai sugeba apeiti per antrines bendroves.
Vaikų ir mažumų teisės - ne vienintelė sritis, dėl kurios Lietuva sulaukė kritikos iš užsienio. Šia savaitę paskelbtame Pasaulio žiniasklaidos laisvės indekse šalis nukrito iš 31 į 35 vietą, Indeksą kasmet rengia nevyriausybinė organizacija „Reporteriai be sienų“.
Iš Baltijos šalių reitinge aukščiausią 14 vietą užima Estija, tiesa, taip pat nusmukusi per keturias vietas žemyn, jos reitingui sumažėjus 3,12 taško. Estija kritikuojama už 2010 metais priimtus įstatymų pakeitimus, leidžiančius teismui įkalinti žurnalistus, atsisakančius atskleisti savo šaltinius apie sunkius nusikaltimus.
Latvija reitinge yra 24, ji pasistūmėjo 4 pozicijomis į viršų. Reitingo autoriai pastebi, kad nors latviška šalies žiniasklaida yra nepriklausoma, trečdaliui Latvijos rusakalbių skirtoji yra pilna propagandos ir palaiko prorusišką Latvijos politinę partiją.
Aukščiausiai šiame sąraše yra Suomija, Nyderlandai, Norvegija, Danija ir Naujoji Zelandija, atitinkamai užimančios nuo pirmos iki penktosios vietos.
Lietuva žiniasklaidos laisve lenkia tokias šalis kaip Didžioji Britanija (38 vieta) , JAV (41), Prancūzija (45), ir Lenkija (47). Pastaroji per metus reitinge nukrito net 29 pozicijomis – reitingo sudarytojai tai sieja su 2015 metais pasikeitusia šalies valdžia ir jos priimtais žiniasklaidą ribojančiais įstatymais. Rusija šiame sąraše yra 148 vietoje.
Pačiame sąrašo dugne yra Turkmėnija, Šiaurės Korėja ir Eritrėja, užimančios atitinkamai 178, 179 ir 180 vietas.
