Rygoje, Latvijoje stovi pastatas, dar žinomas kaip „Namas ant kampo“ – iš pažiūros įmantrus Art Deco stiliaus namas, kažkada pastatytas kaip prabangus daugiabutis turtingam sostinės elitui, tačiau didžiąją dalį XX amžiaus naudotas kaip KGB būstinė ir kėlęs didžiausią baimę visoje šalyje. Dabar, Latvijai švenčiant 25-ąsias savo nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos paskelbimo metines, šalyje vis didėja spaudimas atskleisti vardus tų KGB agentų, kurie šnipinėjo savo kolegas, kaimynus ir net artimuosius.
Susikūprinęs senyvo amžiaus vyriškis lėtai praveria sunkias metalines duris, kurios, prieš pusę amžiaus, užtvėrė jam kelią į laisvę.
„Buvo mirtinai tylu, - prisimena jis. – Ir jeigu tave išvesdavo į koridorių tuo pat metu, kai atgabendavo kitą kalinį, turėdavai nusisukti į sieną veidu į grindis, kad nežinotum, kas dar ten yra.“
Pasidabinęs berete ir stilinga balta barzda, 78-erių Knutsas Skujenieksas visiškai atitinka tai, kaip įsivaizduotume disidentą poetą iš buvusios Sovietų Sąjungos. 1962 m. jis KGB štabe Latvijoje buvo kalinamas šešis mėnesius, prieš išsiunčiant jį į sovietų darbo stovyklą netoli Uralo kalnų Rusijoje, kur vyras praleido daugiau nei šešerius metus. Vienintelis jo nusikaltimas buvo poezijos rašymas.
Poeto manymu, jo įkalinimas buvo perspėjimas kitiems latvių rašytojas neagituoti už nepriklausomybę nuo Maskvos.
Informatoriai – patys latviai
KGB būstinė buvo įkurta po sovietų įvykdytos Latvijos okupacijos Antrojo pasaulinio karo metu. 5-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje žmonės čia buvo kalinami, kankinami ir netgi žudomi. Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. Latvijoje veikė apie 30 000 KGB agentų ir informatorių – ir dauguma jų buvo latviai.
Detalizuotą informaciją apie sovietinio režimo aukas galima rasti šimtuose tūkstančių išlikusių KGB dokumentų. Tarp jų yra ir poeto Skujeniekso „nusikaltimai“ – 16 storų rankraščių, pripildytų nuotraukų ir senų iškarpų iš mokyklinių vadovėlių su išblukusiu rašalu parašytais latviškais eilėraščiais.
Tačiau šie dokumentai nenurodo, kas atliko jo ir kitų režimo aukų šnipinėjimą. Visų KGB agentų vardai yra užkoduoti, o tikrosios jų tapatybės nurodytos 4 300 kortelių, kurias saugo Latvijos vyriausybė. Kai tik Latvijos parlamente yra iškeliamas pasiūlymas paviešinti tuos failus, jis užblokuojamas tam tikrų aukšto rango politikų, kurie nori nuslėpti savo pačių bendradarbiavimą su KBG, teigia istorikas Karlis Kangeris: „Buvę KGB agentai privalo pripažinti savo praeitį. Visuomenė negali atleisti, jeigu nežino, kam turėtų atleisti.“
Pavojingi klausimai
Tačiau kurortiniame pajūrio mieste Jūrmaloje gyvena ir vyriškis, kurį kai kurie laiko atsakingu už dalį šalyje vykdytos represijos: paskutinysis KGB padalinio Latvijoje vadovas Edmundsas Johansonsas. Malonus ir šnekus vyras gydosi buvusioje sovietų sanatorijoje – giliai miške paslėptame 7-ojo dešimtmečio stiliaus pastate, primenančiame Džeimso Bondo blogiuko irštvą.
Johansonso teigimu, kai kurios pagrindinės Latvijos politikos ir visuomenės figūros tikrai dirbo KGB. Jis taip pat mano, kad tokių failų paviešinimas sukiršintų visą Latviją.
„Mes taip tik supykdysime žmones. Turėtume siekti konsensuso ir harmonijos mūsų visuomenėje. Privalome sukurti ateitį nepriklausomai Latvijai, ir nedaryti priešingai, nežiūrėti atgal. Tai labai pavojingas klausimas“, - sakė jis.
Keisčiausia, kad su juo sutinka ir buvęs politinis kalinys Skujenieksas. Pagrindiniai dokumentai buvo sugrąžinti Maskvai, kai išvyko rusai, aiškina jis, todėl Rygoje likę popieriai yra nebaigti ir klaidinantys. Ir dauguma jų apskritai negalima tikėti, sako jis, cituodamas datas ir faktus savo paties failuose, kurie, tvirtina jis, yra melai: „Jeigu Maskva atiduotų mums visus dokumentus, tuomet galėtume juos viešinti. Bet, turint omenyje dabartinę politinę situaciją, 100 procentų aišku, kad to nebus.“
Skujenieksas taip pat įtaria, jog Kremlius laikosi įsitvėręs tų dokumentų tam, kad galėtų grasinti Latvijai ir potencialiai destabilizuoti šalies visuomenę. Po daugiau nei dviejų su puse dešimtmečių po nepriklausomybės paskelbimo, Latvijai vis dar kyla pavojus – ir ne iš KGB agentų, bet iš jų paliktų dokumentų.
