Spalio mėnesį Tarptautinė mažumų teisių organizacija išleido išsamią ataskaitą apie religinių mažumų padėti Irake ir bando atkreipti pasaulio dėmesį, kad situacija šalyje yra katastrofiška. Etninės ir religinės mažumos – pagrindiniai „Islamo valstybės“ taikiniai, tačiau mažumų persekiojimas tęsiasi daugiau nei dešimtmetį. Iki Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos invazijos į Iraką 2003 metais, šalyje gyveno daugiau nei milijonas ir keturi šimtai tūkstančių krikščionių. Dabar jų belikęs ketvirtadalis – apie 350 tūkstančių žmonių.
Priešistorė, arba Kas paskatino Islamo ir Levanto valstybės susikūrimą
Irakas visada buvo turtinga etninių ir religinių bendruomenių mozaika, kurių koegzistencija regione siekia tūkstantmečius. Šalia trijų pagrindinių grupių – sunitų, šiitų ir kurdų – Irake gyvena chaldėjai-asirai, Armėnijos krikščionys, turkmėnai, jezidai, šabakai, romai, juodaodžiai irakiečiai, bahajai. Deja, pastaraisiais dešimtmečiais mažumų gyvenimą apkartina represijos, iškeldinimas ir persekiojimai. Sunitų dominuojama Saddamo Husseino vyriausybė vykdė kurdų, musulmonų šiitų ir kitų etninių bei religinių mažumų genocido politiką. Jungtinių Valstijų invazija 2003-aisiais sukėlė valstybės griūtį ir brutalaus smurto proveržį. Per 2006–2007 m. dešimtys tūkstančių irakiečių buvo nužudyti ir dar daugiau jų emigravo iš šalies. Apie trečdalis pabėgėlių buvo mažumų atstovai.
Nors 2005 metais buvo patvirtinta nauja Konstitucija ir susitarta dėl Kurdistano regioninės vyriausybės autonomijos, mažumos Irake tebegyvena nuolatiniame pavojuje. Būtent jos labiausiai nukentėjo nuo kovų tarp federalinės Irako vyriausybės ir regioninės Kurdistano valdžios. Dominuojanti dabartinė šiitų vyriausybė, kuriai vadovauja premjeras Nouri Al-Maliki, atstūmė daugelį sunitų, ir tai išprovokavo didžiulius protestus ir smurtinį pasipriešinimą.
Šis nepasitenkinimas valdžia išjudino karines sunitų grupuotes, ypač paskatino Irako ir „Levanto Islamo valstybės“ (ISIS) susikūrimą, kuri vėliau persivadino tiesiog į „Islamo valstybę“. „Islamo valstybė“ yra vėliausias islamistų sukilėlių judėjimo įsikūnijimas, kurio pradžia siekia JAV invaziją į Iraką 2003 m. Nors judėjimas kilo kaip „Al-Qaida“ atžala, dabar jis veikia nepriklausomai nuo šio tinklo ir vis labiau su juo konkuruoja. Be abejonės, siaurų pažiūrų represinė Nouri al-Maliki vyriausybės politika, pilietinis karas Sirijoje ir smurtinis sunitų protestų numalšinimas 2012–2013 metais buvo pagrindinės priežastys atgimti islamistinėms grupuotėms sunitų apgyvendintose provincijose. Apsirūpinę pelnu, kurį susikrovė kaimyninėje Sirijoje, ISIS ir jų sąjungininkų grupės pradėjo sistemingas atakas prieš musulmonus šiitus ir religines mažumas.
Irake šiuo metu siautėja didžiausio masto smurtas nuo 2006–2007 metų. Rugsėjo pabaigoje civilių aukų skaičius nuo metų pradžios jau siekė 12000. Mažumos buvo pirmieji ir pagrindiniai radikalų taikiniai.
Iraką paliko arba žuvo daugiau nei milijonas krikščionių
Irako krikščionys yra daugiausia chaldėjai-asirai ir armėnai, priklausantys skirtingoms denominacijoms. Iki Jungtinių Valstijų vadovaujamos invazijos į Iraką 2003 metais, šalyje gyveno daugiau nei 1 mln. 400 tūkstančių krikščionių. JAV invazija sukėlė smurto proveržį, dėl kurio ypač nukentėjo krikščionys, kaltinti ryšiais su Vakarais. Daugiau nei tūkstantis žmonių buvo nužudyti, o dešimtys bažnyčių susprogdintos.
Jungtinių Tautų pabėgėlių komisijos duomenimis, krikščionys 2011 m. sudarė daugiau nei pusę naujų pabėgėlių Libane ir Turkijoje, nors jų populiacija Irake siekė tik 3 proc. Šiuo metu šalyje telikę apie 350 tūkst. krikščionių.
Žmogaus teisių aktyvistė krikščionė Ghada Allous, palikusi Iraką 2013 metais, aiškina, kodėl emigravo į JAV: Mano vyras sulaukė grasinimų, nes dirbo JAV kompanijoje, ir buvo priverstas iš jos išeiti 2005 m. Vėliau jis dirbo Irako kompanijose būdamas įbaugintas, kad jį gali nužudyti. Nuo 2003-iųjų visi krikščionys ir kitos mažumos kentė panašias problemas. Padėtis tik blogėjo, nes visuomenė persiėmė ekstremistų idėjomis. Vis daugiau krikščionių buvo nužudyti, o dauguma išlikusiųjų dabar jau gyvena už Irako ribų.
Nuo 2003-iųjų, mažiausiai 1103 krikščionys buvo nužudyti, atakuotos 98 bažnyčios, vienuolynai ir šventovės. Išpuoliai, nukreipti prieš krikščionis, ypač suintensyvėjo per pastaruosius dvejus metus.
2013 m. gegužės 27 dieną buvo pagrobtas Salemas Dawudas Kurkis, o į jo automobilį slapta įdėti sprogmenų. Jie sprogo ir nužudė vyrą netoli Tarmijos miestelio. Vėliau nužudytojo šeima atrado, kad mirties liudijime Salemas nurodytas kaip teroristas.
Tų pačių metų birželio 25 dieną buvo atakuota Švč. M. Marijos asirų bažnyčia, sužeisti du apsauginiai. Lapkričio 24 dieną prie namų Mosule nužudytas Ninevės kabelinės televizijos žurnalistas krikščionis Alaa Adouras Yaquobas.
Gruodžio 17 dieną ginkluoti vyrai užpuolė alkoholinių gėrimų parduotuvę Bagdade ir nušovė aštuonis žmones, iš kurių penki buvo krikščionys. Šv. Kalėdų dieną sprogimai nusirito per Bagdado krikščionių bažnyčias, kur tikintieji šventė Kristaus gimimo liturgiją. Žuvo 24 žmonės ir mažiausiai 52 buvo sužeisti.
Šių metų birželio 10 dieną ISIS užėmė Mosulą, kur nuo pirmųjų amžių gyveno krikščionys. Iškart po to, kai perėmė miesto kontrolę, islamistai išleido įsakymą, reikalaujantį krikščionis mokėti jizya, duoklę už apsaugą, ir įvedė kraupias bausmes, tokias kaip vieši nukryžiavimai ir nukirsdinimai. Vien per pirmą savaitę iš miesto pabėgo pusė milijono žmonių.
Birželio 23 dieną Asirijos naujienų agentūra pranešė, kad ISIS kovotojai įsiveržė į krikščionių namą Mosule surinkti mokesčio, o kai šeima negalėjo susimokėti, trys ISIS nariai išprievartavo motiną ir dukrą tėvo akyse, pastarasis vėliau nusižudė.
Per porą birželio savaičių pasirodė daugiau pranešimų apie islamistų vykdomus prievartavimus, iš kurių 11 patvirtino ir Aukščiausioji Irako žmogaus teisių komisija.
Liepos 17 dieną ISIS paskelbė ultimatumą likusioms krikščionių šeimoms mieste perspėdami, kad jeigu jie neatsivers į islamą arba nesumokės mokesčio iki 19 dienos popietės, visi bus išžudyti. Taigi beveik visos šeimos paliko Mosulą iki 19 dienos. Dabar mieste tėra keletas krikščionių. Šimtai tūkstančių pabėgėlių ieškojo prieglobsčio autonominiame Kurdistane. Žmonės suplūdo į regioną vilkėdami vien marškiniais ir gyvena pavojingomis sąlygomis, o humanitarinės pagalbos organizacijos sunkiai sugeba susidoroti su tokiu žmonių antplūdžiu.
Rugpjūčio 6–7 dienomis užėmė keletą miestelių Ninevės lygumoje, tarp jų ir didžiausią krikščionių miestą Karakošą, kuriame gyveno 50 tūkst. žmonių. Apgultis ir persekiojimai sukėlė dar vieną pabėgėlių bangą – apie 200 tūkst. žmonių patraukė Kurdistano autonominio regiono link.
Karakošo gyventojas Tofekas Aboshas Jobo, persikėlęs į Ankavą, pasakoja rugpjūčio 6-osios įvykius: 10 val. ryte islamistai subombardavo miestą minosvaidžiais, vietoje žuvo trys žmonės. Gyventojai buvo persigandę, kad į Karakošą atvyksta ISIS pajėgos. Minosvaidžiai ir artilerija toliau atakavo gyvenvietę, kol 20 val. vakaro kurdų partizanų pajėgos apleido miestą. Pradėjome trauktis drauge su jais. Visa tai tęsėsi iki keturių ryto. Pusę šešių ryte ISIS galutinai perėmė Karakošo kontrolę. Visi išvykome, išskyrus maždaug 20 šeimų, kurios negirdėjo naujienų.
Ninevės lygumoje beveik neliko krikščionių, kurie tūkstančius metų buvo vietiniai regiono gyventojai. Pasak chaldėjų arkivyskupo Basharo M. Warda, birželio 15 dieną pirmą kartą per 1600 metų Mosule nebuvo aukojamos šv. Mišios. Daugelis mano, kad pastarieji įvykiai gali reikšti krikščionybės Irake pabaigą.
Imadas Mageedas Kata Petros Sony, kitas krikščionis, turėjęs palikti Karakošą, reiškia savo neviltį dėl to, kad negali grįžti į gimtuosius namus: Visi krikščionys, laikinai gyvenantys Ankavoje, turi vieną poreikį – emigruoti. Tai vienintelė mums likusi išeitis. Kenčiame ir gyvename varge, neturėdami galimybių pradėti naujo gyvenimo savo aplinkoje. Jeigu grįžtume atgal ir bandytume statytis namus, rinkti pinigus, atkurti ūkius... Kam visa tai? Dėl ko?
Žmogaus teisių aktyvistė Ghada Allous taip pat mano, jog krizė pasiekė beprecedentį lygį: Iki susiformuojant ISIS, buvo tam tikrų baimių, nebuvo normalaus gyvenimo, bet visgi buvo šioks toks gyvenimas. Dabar Irake krikščionims gyvenimo nebėra.
