Nedidelė grupė Čikagos pietinės dalies moksleivių tėvų ir bendruomenės narių surengė bado streiką, pareiškę, kad jį tęs tol, kol Čikagos švietimo taryba sutiks su jų pasiūlymu atgaivinti vietos mokyklą. Streikas truko 10 dienų. Dyetto vidurinė mokykla duris galutinai užvers dar iki tol, kol prasidės 2015-2016 mokslo metai, nebent administracija nuspręs įgyvendinti pasiūlymą paversti ją Globalinės lyderystės ir žaliųjų technologijų vidurine mokykla.
Tam, kad iš tiesų būtų galima suvokti, kas čia vyksta ir kodėl ši istorija patraukė dėmesį žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, reikia prisiminti ilgą ir nuožmią kovą tarp Čikagos mokytojų sąjungos prezidentės Karen Lewis ir miesto mero Rahmo Emanuelio. 2012-aisiais buvo surengtas didelio masto mokytojų streikas, reikalaujantis aiškiau nustatytų karjeros ir atlyginimo galimybių, kompensacijų už ilgesnius mokslo metus, bei kritikuojantis perdėtą dėmesį standartizuotiems testams vertinant mokytojų darbą.
2013 metais Emanuelis pranešė apie sprendimą uždaryti 49 mokyklas, kurių didžioji dauguma buvo juodaodžių gyvenamuosiuose rajonuose. „Neapsimetinėkime, kad tai nėra rasizmas“, – mokyklų uždarymus komentavo Karen Lewis. Ji vadovavo protestams prie Miesto rotušės, kurių metu susirinkusieji kaltino merą atviru rasizmu.
Emanuelis konrargumentavo, kad, ilgalaikėje perspektyvoje, šių mokyklų uždarymas ir kitos švietimo sistemos reformos mokiniams išeis į naudą.
„Anksčiau keturi iš dešimties moksleivių nebaigdavo vidurinės mokyklos. Per dvejus metus mes pasiekėme, kad iš dešimties mokyklą baigtų aštuoni. Čikagoje mokyklą šiandien lanko daugiau vaikų nei kada nors iki šiol“, – pasiekimus vardijo meras, nors, daugelio teigimu, jo cituota statistika kelia rimtų abejonių.
Šiuo bado streiku aktyvistai iš naujo pradėjo diskusiją dėl mokyklų uždarymo juodaodžių ir lotynoamerikiečių gyvenamuosiuose rajonuose. Iniciatyvą remia pastorius Jesse Jacksonas ir Randi Weingarten, Amerikos mokytojų federacijos ir Alliance to Reclaim Our Schools prezidentė. 11 bado streiko dalyvių, iš kurių vienas yra ligoninėje, trečiadienį tęsė savo protestą: drauge su kitais rėmėjais jie piketavo prie Čikagos mokyklų tarybos pastato ir surengė rytinę spaudos konferenciją prie Dyetto vidurinės mokyklos.
Dėl ko šis mažytis protestas toks svarbus? Nes Čikagos valstybinių mokyklų sistema (CPS) išgyvena smarkią biudžeto krizę ir tebevykdo derybas su mokytojų sąjunga. Jei CPS negaus daugiau finansavimo, jai gresia apkarpymai, galintys viršyti $200 milijonų, arba teks toliau grimzti į skolas. Jau dabar skaičiuojama, kad kitais mokslo metais galimas 1 500 etatų mažinimas ir $1,1 milijardo biudžeto deficitas. CPS vadovas Jesse Ruizas nori, kad Čikagos mokytojų pensijų fondas paskolintų $500 milijonų, kurie padėtų sumažinti deficitą. CPS taip pat paprašė mokytojų sąjungos, kad šie sutiktų su 7 procentais mažesniu atlyginimu, tačiau Karen Lewis iš karto pareiškė, kad šis pasiūlymas yra vertas streiko.
Interviu su žurnalistais metu viena iš bado streiko dalyvių Jeanette Taylor-Raman tikino, kad CPS lėšų turi, tačiau „juodos ir rudos odos spalvos žmonės paprasčiausiai nėra jų prioritetas“, ir priminė, kad CPS neseniai išleido milijonus dolerių naujam administraciniam pastatui.
Čikagoje įsikūrusi pelno nesiekianti fiskalinės atsakomybės grupė Civic Federation neseniai išplatino perspėjimą, kad jei artimiausiu metu nebus parengtas CPS planas keliems metams į priekį, mokyklų sistemos laukia krachas.
Tačiau Emanueliui užėmus mero postą kol kas vienintelis bet kokių CPS problemų sprendimas buvo mokyklų uždarinėjimas juodaodžių apgyvendintuose rajonuose. Ši tendencija prasidėjo 2002 metais, kai CPS vadovavo Anne Duncan. Tuo metu buvo sakoma, kad uždarius prastus rezultatus demonstruojančias mokyklas ir pakeičiant jas kitomis, mokiniai turės didesnius pasisekimo šansus, tačiau šiandien CPS yra uždariusi net kai kurias „gerąsias“ Duncan laikų mokyklas. Didžioji dalis nuo 2002 iki 2012 metų uždarytų mokyklų geografiškai buvo netoli buvusios Chicago Housing Authority Developments teritorijos. Be to, iš tų mokyklų, į kurias buvo perkelti vaikai iš uždarytųjų mokyklų, vos 15 procentų buvo CPS įvertintos kaip rodančios gerus rezultatus, o 32 procentai buvo įvertintos prasčiausiai. Tokia statistika verčia abejoti gerais politikų ir švietimo administratorių ketinimais.
