Koronavirusas Lietuvoje ir svetur

Kasdien radijas, televizija ir spauda skelbia naujienas iš kovos lauko su klastinguoju virusu. Skelbiama statistika apie situaciją Lietuvoje ir kai kuriose kitose valstybėse: kiek atlikta testų, kiek rasta užsikrėtusių, kiek pasveiko, kiek numirė. Nuolat diskutuojama, kaip reikėtų kovoti su virusu, ar tinkamai naudojamos kovos priemonės.

Natūralu, kad didesnėse valstybėse skaičiai didesni, mažesnėse – mažesni. Tam kad būtų galima susidaryti objektyvesnį vaizdą apie situaciją įvairiose valstybėse ir spręsti apie kovos su virusu sėkmingumą, palyginsime viruso sukeltų netekčių skaičių, tenkančių milijonui gyventojų. Šį rodiklį galima laikyti apibendrinančiu, kadangi jis yra galutinis rezultatas visų kovos priemonių: testavimo, karantinavimo ir gydymo.

Viruso sukelti netekčių skaičiai, užregistruoti iki 2020 m. birželio 3 d. [1]. Gyventojų skaičiai paimti iš 2017 m. statistikos [2]). Iš šių duomenų apskaičiuoti netekčių skaičiai vienam milijonui gyventojui ir surašyti į lentelę. Įtrauktos visos Europos Sąjungos valstybės ir dar po dvi iš Europos, kuriose gyvena daug lietuvių (Jungtinė Karalystė ir Norvegija) ir Amerikos, kurias daugiausia siaubia virusas (Jungtinės Amerikos Valstijos ir Brazilija). Lentelėje valstybės išdėstytos netekčių mažėjimo eile.

Eilės Nr.	Valstybė	Turi gyventojų mln.	Neteko gyventojų	Netekčių 1 mln. gyventojų
1	Slovakija	5,5	28	5
2	Latvija	2,0	24	12
3	Kipras	1,2	17	14
4	Graikija	10,7	179	17
5	Bulgarija	7,0	144	21
6	Malta	0,4	9	22
7	Lietuva	2,8	71	25
8	Kroatija	4,1	103	25
9	Lenkija	38,0	1092	29
10	Čekija	10,6	323	30
11	Norvegija	5,3	237	45
12	Slovėnija	2,1	108	51
13	Estija	1,3	68	52
14	Vengrija	9,8	534	57
15	Suomija	5,5	320	58
16	Rumunija	19,4	1279	66
17	Austrija	8,9	669	75
18	Danija	5,8	580	100
19	Vokietija	83,0	8551	103
20	Portugalija	10,3	1436	139
21	Brazilija	211,2	31199	148
22	Liuksemburgas	0,6	110	183
23	JAV	326,5	106181	325
24	Nyderlandai	17,3	5967	345
25	Airija	4,6	1658	360
26	Prancūzija	67,0	28940	432
27	Švedija	10,2	4468	438
28	Italija	60,4	33530	555
29	Ispanija	46,9	27940	596
30	Jungtinė Karalystė	65,5	39369	601
31	Belgija	11,5	9505	827

Iš lentelės matome, kad Lietuvos rezultatai yra vieni iš geriausių. Esame 7–8 vietoje tarp 31 valstybės. Todėl galime pasidžiaugti valdžios ir medikų pastangomis bei gyventojų sąmoningumu, kad karas su virusu vyksta sėkmingai.

Mūsų rezultatai tiek geri, kad pasigirsta balsų, jog taikomi per dideli ribojimai. Teko girdėti teiginį, kad koronaviruso sukeltų mirčių skaičius Lietuvoje sudaro tik vieną procentą nuo visų mirčių per tą patį laikotarpį. Žinoma, vienas procentas tai nedaug. Bet jeigu kovą su virusu būtume pradėję pavėluotai arba jai skyrę mažiau dėmesio, tai būtume galėję atsidurti sąrašo pabaigoje. Netekčių skaičių milijonui gyentojų 827, esantį paskutinėje lentelės eilutėje, padalinkime iš 25 (netekčių skaičiaus Lietuvoje). Gausime 33 – skaičių, rodantį, kiek kartų netekčių skaičių galėjome turėti didesnį. Taigi, vietoj vieno procento būtų 33. Arba tikimybė numirti nuo koronaviruso būtų buvusi 33 kartus didesnė. Ar norėtume?

Dalindami netekčių skaičių, tenkančių milijonui gyventojų, iš 25, galime apskaičiuoti, kiek kartų tikimybė iškeliauti anapilin buvo didesnė negu Lietuvoje kitose valstybėse, esančiose žemiau Lietuvos (9–31 eilutėse). Pamatysime, kad 9 valstybėse (23–31 eilutės) ši tikimybė net dešimtį ir daugiau kartų didesnė negu Lietuvoje. Todėl galima suprasti, kodėl daugelis užsienyje gyvenančių lietuvių pandemijai prasidėjus stengėsi grįžti į tėvynę.

Didelius nuostolius amerikiečiai patyrė ilgus metus trukusiame Vietnamo kare. Jame žuvo 58 tūkst. amerikiečių [3]. Keletą mėnesių trunkanti viruso pandemija jau pražudė 126 tūkst., t. y. dvigubai daugiau. Santykinai, t. y. skaičiuojant milijonui gyventojų, visos valstybės, lentelėje esančios žemiau JAV, dėl viruso patyrė dar didesnius nuostolius.

Judėjimo laisvės ribojimai ir kiti suvaržymai pakenkė verslui, nes sumažėjo gamyba. Teko atleisti dalį darbuotojų, o kai kam ir bankrutuoti. Patekome į ekonominę krizę. Teks ilgai iš jos kapanotis. Bet atsirado ir teigiamų pokyčių. Pagyvėjo nuotolinis darbas ir mokymasis. Keliuose sumažėjo mašinų ir padaugėjo dviračių, rečiau skraido lėktuvai. Dėl viso to sumažėjo gamtos tarša. Tai, ko nepajėgė padaryti gamtos saugotojai, padarė virusas. Tik reikia pasistengti, kad bent dalis teigiamų pokyčių neišnyktų virusui pasitraukus.

Šaltiniai: