Nepraėjus nė trims savaitėms po to, kai prezidentas Barackas Obama pranešė apie istorinį apsikeitimą kaliniais ir seniai nutrūkusių ryšių su Kuba atnaujinimą, jo naujoji politinė kryptis sulaukė kliūčių, kurios, Kongresui sugrįžus į darbą sausio 6 dieną, turėtų tik dar labiau paaštrėti.
Klausimai dėl Havanos žmonių teisių situacijos ir pažadėto Kubos belaisvių paleidimo turi potencialo dar labiau paskatinti priešiškas nuotaikas Kapitolijuje, kur Atstovų rūmų ir Senato nariai artimiausiu metu imsis Kubos klausimo. Dar neaišku, ar minėtos kliūtys bus lemiamos, ar tebus tik greičio mažinimo kalneliai numatytame kelyje. Tačiau mažų mažiausiai rodo, kad atšildyti abiejų šalių santykius lengva nebus.
Priešiškas nuotaikas kursto ir įvykiai Kuboje: praėjusį antradienį prezidento Raulio Castro vyriausybė sulaikė daugiau nei 50 aktyvistų, tam, kad, disidentų lyderių teigimu, nuslopintų planuotą susirinkimą Havanos Revoliucijos aikštėje. Praėjusį ketvirtadienį disidentai pranešė apie naujus sulaikymus. Toks elgesys sulaukė griežto pasmerkimo iš JAV valstybės departamento. Disidentų teigimu, sulaikytieji iki savaitgalio buvo paleisti.
Susirūpinimą kelia ir tai, kada ir kokiomis sąlygomis bus išlaisvinti 53 asmenys, kuriuos Vašingtonas laiko politiniais kaliniais. Aukštas pareigas einantis Obamos administracijos darbuotojas sakė, kad tuo metu, kai gruodžio 17 d. Obama sakė savo kalbą, Kuba susitarimo vardan jau buvo sutikusi juos išlaisvinti, o nenurodytas skaičius jų jau buvo paleisti. Raulis Castro savo kalboje apie platesnes derybas paminėjo išlaisvintus asmenis, kuriais „domėjosi“ Jungtinės Valstijos, tačiau skaičiaus nenurodė. Nepaisant to, Kubos disidentų grupės mano, kad dauguma iš jų yra ir toliau vienaip ar kitaip sulaikyti. Baltieji rūmai tvirtai atsisako išplatinti 53 suimtųjų pavardes, jų nepateikia ir disidentų grupėms.
Šaltinis sakė „Reuters“, kad belaisvių paleidimas užtruko todėl, kad nėra iki galo nuspręsta, kur jie turėtų keliauti – į JAV, Europą ar likti Kuboje. Anksčiau Kubos valdžia pageidaudavo, kad tokie paleisti asmenys šalį paliktų. Tačiau panašu, kad dabar atsiranda ginančių suimtųjų teisę likti šalyje ir toliau kovoti už savo politines teises. Sumaištis dėl belaisvių paleidimo ir paskutinieji disidentų areštai paragino Obamos Kubos politikos kritikus Kongrese dar aršiau kovoti už santykių su Havana blokavimą ar bent jau pristabdymą.
„Naujausi Castro režimo represiniai veiksmai prieš politinius disidentus Kuboje yra pasityčiojimas iš naujosios prezidento Obamos JAV-Kubos politikos. Tai, kad režimas ir toliau pažeidžia kubiečių žmogaus teises, rodo, kad jis nė neplanuoja keistis“, – kalbėjo respublikonas ir Floridos Marco Rubio, potencialus kandidatas 2016 m. prezidento rinkimuose.
Viena ankstyviausių kovų dėl Kubos politikos gali atsiskleisti, kai Kongresas svarstys vidaus saugumo departamento finansavimą. Gruodžio viduryje priimtame $1,1 trilijono biudžete šio departamento finansavimas numatytas tik iki vasario 27 dienos, mat konservatyvieji respublikonai taip siekia užkirsti kelią Obamos įsakymams dėl imigracijos reformos. Ekspertai mano, kad Kubos politikai nepritariantys įstatymų leidėjai pasinaudos vidaus saugumo departamento finansavimo nutarimu, kad eliminuotų bet kokį finansavimą Obamos planams dėl Kubos.
Arturo Valenzuela, Obamos pirmosios kadencijos valstybės departamento vadovas Lotynų Amerikos reikalams, sakė, kad praeis dar nemažai laiko, kol Kubos žmonės, JAV verslininkai bei kiti, galės pasinaudoti Obamos naujosios politikos suteikiamomis galimybėmis. Jo manymu, kubiečiai nori „perestroikos“, t.y. komunistų partijos reformos, tačiau yra nepasirengę tapti atviresne pasauliui visuomene.
„Per anksti pranašauti, kaip visa tai išsispręs. Manau, kad viskas užtruks ilgiau, nei kad kai kurie žmonės tikisi“, – sakė Valenzuela.
Šaltinis, gerai susipažinęs su sutartimi dėl belaisvių paleidimo, tačiau pageidavęs likti anonimu, sakė, kad Baltieji rūmai nekantravo pranešti apie šį diplomatinį laimėjimą santykiuose su Kuba dar iki respublikonų opozicijai perimant Kongreso kontrolę.
Kubos izoliacijos rėmėjų balsai Kongrese pastaraisiais metais prislopo, tačiau kai kurie JAV įstatymų leidėjai (iš abiejų partijų) vis dar aršiai priešinasi santykių normalizavimui.
Daugelis teisės ekspertų, o taip pat Baltieji rūmai, sako, kad Obama turi plačias vykdomąsias teises, kuriomis gali pasinaudoti sumažindamas prekybos, transporto ir bankininkystės apribojimus, o taip pat atidaryti JAV ambasadą Havanoje – net jei Kongresas tam nepritars.
