Respublikonai žengia į pergalę JAV kadencijos vidurio rinkimuose ir veikiausiai užsitikrins kontrolę abejuose Kongreso rūmuose, suduodami skaudų smūgį prezidentui Barackui Obamai ir jo demokratams, taip pat žadėdami smarkiai apkartinti jo paskutiniuosius dvejus darbo metus.
Respublikonai savo daugumą Atstovų rūmuose įtvirtino laimėję dar bent 12 vietų, o didžiausiu laimėjimu per antradienį vykusį balsavimą buvo susigrąžinta kontrolė Senate.
Demokratų pozicijoms smarkiai sumenkus, respublikonai dabar faktiškai galės diktuoti Kongreso darbotvarkę, o jų prioritetai tikriausiai bus sutelkti į ekonomiką.
Daugelis ekonomikos skatinimo programų jau yra parengtos patvirtinti – pavyzdžiui, naftotiekio „Keystone XL“ statybos projektas, pagal kurį turėtų būti nutiestas vamzdynas nuo Kanados iki Meksikos įlankos pakrantės, taip pat teisės aktų projektai dėl gamtinių dujų gavybos skatinimo, paramos smulkiajam verslui programos ir vyriausybės reguliuojančiojo vaidmens sumažinimo.
Respublikonai gerai išnaudojo rinkėjų nusivylimą dabartine Vašingtono valdžia ir nepopuliariomis Obamos administracijos politikos priemonėmis, leidusiomis jiems pirmąkart nuo 2006 metų susigrąžinti visišką kontrolę Kongrese. Naujos sudėties Kongresas darbą pradės sausį.
Bent 12 mandatų padidėjusi naujoji respublikonų dauguma Atstovų rūmuose yra viena iš didžiausių arba gali tapti pačia didžiausia, įgyta šios partijos po Antrojo pasaulinio karo. 100 vietų Senate jie turimų mandatų skaičius padidins nuo 45 iki bent 52.
„Šis eksperimentas su didele vyriausybe jau pakankamai ilgai tęsėsi. Laikas eiti nauja kryptimi“, – Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellis, savoje Kentukio valstijoje atrėmęs didžiausią iššūkį per pastaruosius 30 metų, pareiškė savo šalininkams, sakydamas pergalės kalbą.
Tačiau jis taip pat užsiminė esantis pasiruošęs leistis į kompromisus: nors ir pripažino, kad retai sutinka su prezidento pozicija, „mes turime pareigą dirbti kartu dėl klausimų, kur galime susitarti“.
Respublikonai nuo 2010 metų kontroliavo 435 vietų Atstovų rūmus, o antradienį saugiai išlaikė ir netgi sustiprino savo dominuojančią padėtį.
Dar skaudesniu smūgiu demokratams tapo prognozės, rodančios, kad „Didžioji senoji partija“ gali papildomai išsikovoti iki 18 mandatų, o tuomet respublikonai įgytų didžiausią daugumą nuo 1946 metų.
Respublikonai taip pat laimėjo lenktynes dėl kai kurių svarbių gubernatorių postų: jų gubernatoriai buvo perrinkti Floridoje, Viskonsine ir Kanzase, o jų oponentams itin netikėtos buvo respublikonų pergalės renkant gubernatorius demokratų tvirtovėse Merilande ir Masačusetse.
Tačiau Barackui Obamai turbūt skausmingiausias tapo demokrato gubernatoriaus Pato Quinno pralaimėjimas respublikonui Bruce'ui Rauneriui Ilinojuje – valstijoje, kurioje prezidentas ilgai gyveno ir pradėjo savo politinę karjerą, valstijoje, kuri labiau yra laikoma prezidento gimtine nei Havajai.
„Galingas atšaukimas“
Demokratai paskutinę minutę karštligiškai stengėsi paskatinti rinkėjus balsuoti, tačiau to nepakako, kad sustabdytų respublikonų smagratį.
Netekęs įstatymų leidėjų palaikymo Kongrese, Obama veikiausiai nebegalės vykdyti jokių svarbių reformų paskutiniame savo kadencijos laikotarpyje, o oponentai galės atmesti jo siūlomus kandidatus į postus teisėtvarkoje ir administracijoje.
Pareigas einančio prezidento partijai antrosios kadencijos vidurio rinkimai paprastai būna nesėkmingi, o kiekvienas šalies vadovas po Ronaldo Reagano paskutinius dvejus metus dirbdavo Kongresą kontroliuojant opozicijai.
Respublikonai išnaudojo rūškaną rinkėjų požiūrį į ekonomikos atsigavimo tempus, ir per rinkimų kampaniją sutelkė savo atakas prieš Obamą ir jo programas, tokias kaip nesėkmingai prasidėjusi sveikatos apsaugos sistemos reforma.
„Tai buvo galingas Obamos programos atšaukimas“, – konservatyvių pažiūrų senatorius Tedas Cruzas sakė televizijai CNN.
Tačiau jis atkartojo daugelio savo partijos narių poziciją – kad respublikonams dabar tenka atsakomybė už vadovavimą, ypač artėjant 2016-ųjų prezidento rinkimams.
„Vyriausybei laikas pradėti siekti rezultatų ir įgyvendinti sprendinius mūsų šalies patiriamiems iššūkiams, pradedant nuo vis dar šlubuojančios mūsų ekonomikos“, – sakė Atstovų rūmų pirmininkas Johnas Boehneris.
Respublikonai tikriausiai bendradarbiaus su administracija, sprendžiant kai kuriuos klausimus – pavyzdžiui, dėl mokesčių reformos. Tačiau partija tikriausiai taip pat sieks atgaivinti savo įstrigusius planus skatinti darbo vietų kūrimą, kad įgytų palaikymą atidėliojamam naftotiekio „Keystone XL“, atšauktų dalį suvaržymų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalams, taip pertvarkytų Obamacare sveikatos apsaugos sistemos reformą.
Nemalonumai iš pat pradžių
Rinkimų naktis kėlė apmaudą Obamos partijai nuo pat balsavimo pabaigos. Demokratų kandidatai, tarp jų Arkanzaso senatorius Markas Pryoras, Šiaurės Karolinos senatorė Kay Hagan ir Kolorado senatorius Markas Udallas, virto kaip domino kaladėlės, kai respublikonai puikiai išnaudojo savo itin stiprius kandidatus – tarp jų Tomą Cottoną Arkanzase ir Cory Gardnerį Kolorade, kuriems pavyko įtikinti rinkėjus, kad jiems geriau mėginti laimę su lyderiais, kurie nėra lojalūs nepopuliariam prezidentui.
Konservatyvių pažiūrų respublikonė Joni Ernst laimėjo Ajovoje ir tapo pirmąja šios valstijos senatoriaus postą užėmusia moterimi.
Demokratė senatorė Jeanne Shaheen išlaikė savo vietą Naujajame Hampšyre, bet tai buvo vienintelė gera žinia jos partijai, kai respublikonai atrėmė jiems mestus iššūkius „Didžiosios senosios partijos“ tvirtovėse Džordžijoje, Kanzase ir Kentukyje.
Demokratų nesėkmės gali dar labiau padidėti, nes Virdžinijoje abiejų partijų kandidatai netikėtai surinko apylygiai balsų, Aliaska kol kas lieka pakibusi, o Luizianos demokratės senatorės Mary Landrieu laukia neparankus antrasis turas gruodžio 6-ąją.
Respublikonų sėkmė, regis, pranoko daugelio lūkesčius.
„Jie viską atliko taip gerai, kiek tai atrodo įmanoma“, – Mičigano universiteto profesorius adjunktas Michaelas Heaney sakė naujienų agentūrai AFP.
Tuo tarpu skaudžiai pamokytas Obama pakvietė visus keturis Kongreso lyderius penktadienį atvykti į Baltuosius rūmus.
Nauja energija prezidentavimui
Šešeri metai po to, kai su šūkiu „Taip, mes galime“ atėjo į Baltuosius rūmus, Obama, kurio demokratų partija prarado abejų Kongreso rūmų kontrolę, dabar privalo rasti naujo optimizmo šaltinį.
Obama, kuriam apklausos nėra palankios ir kurio ima šalintis jo paties partijos kandidatai, paskutinius dvejus savo prezidentavimo metus pradeda tvyrant tokioms nuotaikoms, kurios nė iš tolo neprimena to 2008-ųjų kampanijos pažado.
Per antradienį įvykusius vidurio kadencijos rinkimus respublikonai perėmė Senato kontrolę ir padidino savo persvarą Atstovų rūmuose, palikdami Baltuosius rūmus vienintele demokratų tvirtove.
Visiems jau galvojant apie 2016 metų prezidento rinkimus, kuriuose Barackas Obama nebegalės varžytis, JAV lyderiui iškilo įvaizdžio problema ir jis privalo pademonstruoti amerikiečiams, kad vis dar turi projektų, kuriuos gali įgyvendinti, ir mūšių, kuriuos gali laimėti.
Tuo tarpu jis neslepia nusivylimo kliūtimis Kongrese ir antipatijos politiniams žaidimams, kuriuos jam reikės žaisti siekiant pažangos Vašingtone.
Barackas Obama toli gražu nėra vienintelis prezidentas, atsidūręs sunkioje padėtyje po vidurio kadencijos rinkimų, kai Kongresas atsiduria kitos partijos rankose.
Dwightas D. Eisenhoweris, Ronaldas Reaganas, Billas Clintonas ir George'as W.Bushas – visi jie galiausiai atsidūrė tokioje neparankioje padėtyje paskutinius dvejus savo prezidentavimo metus.
„Tikrai turime prievolę dirbti kartu tais klausimais, kuriais galime sutarti“, – antradienį vakare sakė naujasis Senato lyderis, respublikonas Mitchas McConnellas iš Kentukio.
„Vien tai, kad turime dviejų partijų sistemą, nereiškia, kad turime amžinai konfliktuoti“, – sakė jis.
Atstovų rūmų daugumos lyderis Johnas Boehneris paragino Obamą „paskutinius dvejus savo prezidentavimo metus pradėti ... tam tikrais dvipartiniais žingsniais“.
Agresyvaus tono pareiškime Boehneris perspėjo Obamą nerengti jokios „kontratakos“ prieš naująją respublikonų daugumą, tačiau neatrodo, kad būtų daug galimybių bendradarbiauti.
Rice'o universiteto istorikas Douglasas Brinkley prognozavo, kad respublikonų vadovaujamas Kongresas reiškia visišką paralyžių dėl daugumos įstatymų, tačiau tai galėtų palikti erdvės prezidentui.
Artimiausius dvejus metus bus beveik neįmanoma pasiekti, kad Baltieji rūmai ir Kongresas ką nors drauge padarytų, perspėjo jis.
Rašiklio ir telefono strategija
Tačiau laikui senkant prezidentas gali jaustis laisvesnis plačiau naudoti savo vykdomąją galią ir stumti savo darbotvarkę.
„Prezidentai paprastai kiek nedrąsiau naudojasi savo vykdomosiomis galiomis per savo pirmą kadenciją ar net pirmuosius šešerius metus, nes vis dar svajojama apie susitarimą ant Kapitolijaus kalvos“, – paaiškino jis.
Nuo dabar iki kadencijos pabaigos 2017 metų sausio 20 dieną Obama gali labiau naudotis vadinamąja rašiklio ir telefono strategija – rašikliu pasirašinėti įsakymus ir telefonu mobilizuoti išorės grupes.
Toks pokytis galėtų tapti akivaizdus jau po kelių savaičių, dėl itin prieštaringai vertinamo imigracijos klausimo.
Vykdomasis įsakas, kaip JAV vadinamas prezidento dekretas, galėtų reikšti palengvėjimą kai kuriems iš maždaug 11 mln. dokumentų neturinčių Amerikos imigrantų, kurių daugelis visą savo gyvenimą Jungtinėse Valstijose baiminosi deportavimo.
Tarptautinėje srityje visą jo laiką gali užimti dvi didelės krizės: prorusiškų separatistų kurstoma įtampa Ukrainoje ir džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ laimėjimai Irake bei Sirijoje.
Be to, Obama gali pamatyti konkrečius rezultatus trijose svarbiose derybose: dėl sutarties su Iranu branduoliniu klausimu, dėl Ramiojo vandenyno laisvosios prekybos susitarimo ir dėl pasaulinio susitarimo klimato kaitos klausimu.
Kaskart jis turi laikytis plonytės linijos bendraudamas su Kongresu ir gali jausti pagundą ją apeiti.
Dėl klimato kaitos bet kokią sutartį turi ratifikuoti du trečdaliai senatorių, o tai beveik neįmanoma dabartinėje politinėje situacijoje, tačiau kitokia teisinė prieiga galėtų sudaryti sąlygas Barackui Obamai išvengti šios kliūties.
Istorikas Dannionas Brinkley perspėja kol kas dar nedaryti išvadų dėl Obamos palikimo vidaus ar užsienio politikos srityse.
„Jis turi dar visus dvejus metus pasižymėti, – sakė Brinkley. – Jo vis dar laukia ketvirtadalis prezidentavimo.“
