Rugsėjo 26-27 d., šeštadienį American universitete Vašingtone vyko konferencija etninių mokyklų vadovams. Šios konferencijos tikslas buvo skatinti etninių mokyklų pedagogų, šeimų, mokytojų ir mokslininkų, tyrinėjančių šią sritį, bendradarbiavimą.
Šioje konferencijoje dalyvavo ir JAV veikiančių lituanistinių mokyklų vadovai - Neila Baumilienė (Aleksandros Kazickienės lituanistinė mokykla), Gaila Narkevičienė (Bostono lituanistinė mokykla), Laima Apanavičienė (Čikagos lituanistinė mokykla), Auksė Motto („Lietuvėlės“ mokykla), Goda Misiūnienė (Maironio lituanistinė mokykla, Lemont) ir JAV LB Švietimo tarybos narė Laima Petroliūnienė.
Reikia pasakyti, kad konferencija buvo labai dalykiška, joje dalyvavo didžiulis būrys mokyklų vadovų, mokslininkų, praktikų, daug metų atidavusių kalbų mokymui. Pirmąją dieną buvo kalbama apie dvikalbystę ir etninių mokyklų darbą JAV, apie tai, kad pagaliau pripažįstama, jog dvikalbystė nekenkia, o kaip tik padeda ir kitose mokslo srityse. Taip pat diskutuota apie sunkumus, su kuriais susiduria etninės mokyklos. Kaip išlaikyti savo tautos kalbą svečioje šalyje? Kaip įtikinti tėvelius, kad išmokti tą kalbą yra svarbu? Kaip nugalėti kliūtis, pasitaikančias šioje srityje?
Sara Shin (University of Maryland, Baltimore County) kalbėjo apie dvikalbį ugdymą ir paveldo kalbų mokymą JAV, Katarina Brito iš Washington pristatė dvikalbystės mokymo programos modelius, Julie Sugarman iš Taikomosios kalbotyros centro kalbėjo apie dvikalbystės programų naudą ir reikalingumą, Barbara Acosta iš Aleksandrijos mokyklos - apie dvikalbystės programos sudarymą, o Marjorie Myers iš Arlington, jau 29 metus dėstanti ispanų kalbą mokykloje, dalijosi savo darbo patirtimi. Moderatorė - Julie Sugarman.
Kitą dieną Taikomosios kalbotyros centro prezidentė Terrence G. Wiley kalbėjo apie kalbinius ypatumus ir jų galią paveldo kalbų mokymesi. Claire Chik iš Nacionalinio kalbos paveldo tyrimo centro kalbėjo apie tėvų rolę etninėje mokykloje. Ypač entuziastingai savo paskaitą skaitė Brazilijos bendruomenės narė Ana Lucia Lico, pati auginanti savo vaikus dvikalbėje aplinkoje. Ji įsitikinusi, kad tik nuo tėvų, ypač motinos, priklauso, ar vaikai, gyvendami kitoje šalyje, išmoks savo tėvų šalies kalbą. Kinai Tommy Lu ir Na Liu kalbėjo apie galimybę įjungti kinų kalbą į vidurinės mokyklos programą, argentinietė Patricia Sanguinetti pasakojo, kaip padeda mokiniams ne tik mokytis kalbos, bet ir puoselėja tautos kultūrą, papročius.
Joy Kreeft Peyton iš Taikomosios kalbotyros centro kalbėjo apie tai, kaip kalbų programas padaryti efektyvesnėmis, o Benoit Le Devedec pasidalino iššūkiais ir laimėjimais sudarant prancūzų kalbos programą ir vertinimo sistemą. Tuo tarpu vokiečių mokyklos mokytoja iš Connecticut Renate Ludanyi pasakojo, su kokiais sunkumais susiduria jų mokykla.
Visų dirbančių etninėse mokyklose ta pati bėda – kaip sukurti materialinę bazę, kur gauti pinigų? Apie tai kalbėjo prancūzė Jane Ross, ispanė Stephanie Fillman, kinė Na Liu.
Kitas dalykas - svarbu ne tik steigti mokyklas ir jose mokyti vaikus, bet ir svarbu kurti stiprią tautinę bendruomenę. Ten, kur stipri bendruomenė, kalbą išlaikyti lengviau. Apie tai kalbėjo Polina Vinogradova (TESOL programa, American University), Stephanie Fillman (Ispaniškos lyderystės programa), Daniel Sarmiento (Bolivia/Mokslo ateities vadovų programa), Catherine Ingold (Nacionalinės kalbotyros centras).
Paskaitos buvo turiningos, virė diskusijos. Grįžusios į viešbutį dar ilgai diskutavome tarpusavyje, kad tiek lituanistinėse mokyklose, tiek kitose etninėse mokyklose problemos tos pačios. Tačiau mums svarbu pasirodė ir tai, kad JAV pagaliau atkreiptas dėmesys į etnines mokykla, kad pradėta kalbėti ne tik apie tų mokyklų sunkumus ir rūpesčius, bet ir jų reikalingumą. Ir dar, kad po ilgų diskusijų apie tai, kad dvikalbystė trukdo, pagaliau mokslininkų tyrimai įrodė, jog dvikalbystė ne tik netrukdo vystytis jaunam žmogui, o kaip tik padeda jam. Taigi, tie tėveliai, kurie savo vaikus veda į tokias mokyklas, gali būti tikri – jų vaikų mokslai pagrindinėje mokykloje tikrai nenukentės.
O mes, pasisėmę naujų minčių, dėkojame šios konferencijos organizatoriams: Ana Lucia Lico, Joy Kreeft Peyton, Amelia Tseng ir Polinai Vinogradovai.
Laima Apanavičienė
