Tyrimų duomenimis, storosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų. Deja, pacientai ilgą laiką nejaučia jokių ligos simptomų, todėl dažnai nustatoma jau paskutinė storosios žarnos vėžio stadija, kai išgyti nebeįmanoma arba labai sudėtinga. Žmonės, vyresni nei 50 m., priklauso vidutinei rizikos grupei.

Kolonoskopijos tyrimo metu specialiu prietaisu – kolonoskopu - tiriama storoji žarna. Radus patologinių pakitimų storajame žarnyne (uždegimo židinį, polipą, naviką ir pan.), atliekama biopsija, mikroskopinis medžiagos ištyrimas. Šis tyrimas gali būti atliekamas ir storosios žarnos vėžio diagnostikai. Tyrimas atliekamas taikant intraveninę nejautrą, todėl pacientas skausmo nejaučia. Tačiau reikia žinoti, kad po tyrimo pats pacientas vairuoti transporto priemonės negalės.

Kolonoskopijos tyrimui taip pat reikalingas specialus pasiruošimas. Tyrimo išvakarėse galima pavalgyti lengvus pusryčius. Vėliau valgyti negalima, tinka vartoti tik skysčius (išskyrus kavą).
Tyrimo dieną valgyti ir gerti negalima.

Kada rekomenduojama atlikti kolonoskopiją?

- sutrikus žarnyno veiklai;
- jaučiant skausmus pilve;
- pastebėjus kraujavimą tuštinantis;
- nepaaiškinamas svorio netekimas.

Šis tyrimas dažnai naudojamas kaip patikros priemonė polipų ir vėžio nustatymui. Jūsų gydytojas taip pat patars ištirti storąją žarną, jei Jums yra daugiau nei 50 metų ir nustatomi tam tikri rizikos veiksniai, net jei Jūs ir nejaučiate sveikatos problemų.

Rizikos veiksniai įtakojantys storosios žarnos vėžio išsivystymui: kam nors iš Jūsų artimų šeimos narių nustatyti storosios žarnos ar polipai; Jums ar artimiems šeimos nariams nustatytos uždegiminės žarnų ligos, pavyzdžiui, opinis kolitas ar Krono liga; kiti veiksniai, pavyzdžiui, jei sveriate per daug ar rūkote; jei nustatoma storosios žarnos vėžio rizika, gydytojas gali tyrimą rekomenduoti ir jaunesnio amžiaus asmenims.

Siekiant pasirengti kolonoskopijai, Jums reikės pasikalbėti su gydytoju, pasirūpinti, kad kelionei namo būtų lydintis asmuo, išvalyti savo žarnyną, ir pakeisti savo mitybą. Jūs turėtumėte pasikalbėti su savo gydytoju ir apie jau nustatytas savo ligas, kuriomis sergate ir visų naudojamų vaistų, vitaminų ir papildų įtaką tyrimui įskaitant aspiriną ar vaistus, kurių sudėtyje yra aspirino; nesteroidinius priešuždegiminius vaistus, pvz., ibuprofeną ar naprokseną; vaistus nuo artrito; kraują skystinančius vaistus; vaistus diabeto gydymui; vitaminus, kurių sudėtyje yra geležies arba geležies papildų.

Jei kolonoskopijos metu nustatomi storosios žarnos polipai, dažniausiai juos galima pašalinti be operacijos, procedūros metu (elektrochirurginiu instrumentu ar su polipektomine kilpa). Tyrimais nustatyta, kad polipai, ypač adenomos, linkę supiktybėti, todėl savalaikis jų nustatymas ir pašalinimas užkerta kelią susirgti storosios žarnos vėžiu.

Po kolonoskopijos jūs galite jausti pilvo spazmus ar pūtimą pirmą valandą po procedūros, raminamųjų medikamentų poveikį - apie 3 valandas. Minėti simptomai visiškai išnyksta iki kitos dienos, kada Jūs jau galite įprastai maitintis. Po procedūros draugas ar šeimos narys gaus instrukcijas, kaip rūpintis po procedūros. Turėtumėte sekti visus nurodymus. Draugas ar šeimos narys taip pat turėtų nuvežti Jus namo.

Galimos šios kolonoskopijos komplikacijos: kraujavimas, storosios žarnos perforacija, nenormali reakcija į raminamuosius medikamentus, įskaitant kvėpavimo funkcijos ar širdies veiklos sutrikimus, pilvo skausmas. Kraujavimas ir perforacija yra dažniausios komplikacijos. Daugumoje atvejų kraujavimas atsiranda pacientams po polipo pašalinimo. Gydytojas gali sustabdyti kraujavimą pakartotinės kolonoskopijos metu. Įvykus žarnos perforacijai skiriamas chirurginis gydymas. Nustatyta, kad iš 1 000 tyrimų pasitaiko tik 2 komplikacijų atvejai.

Jeigu Jums reikia pagalbos dėl kolonoskopijos arba turite kokių nors klausimų, rekomenduojame kreiptis į Grand Avenue Surgical Center, įsikūrusį Čikagoje, 17 West Grand Avenue.

Tel. numeris: 312-222-5610.